Šių metų kovą Lesteris ir Janet Knispelai įsigijo namą už 1,55 mln. JAV dolerių (apie 1,41 mln. eurų) Floridos valstijoje. Nors jame jau stovi ir naujas televizorius, automobilis, tačiau šeima iki šiol dar nebuvo naujuose namuose, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Knispelsai gyvena Kalifornijoje ir ieškojo turto, į kurį galėtų investuoti ir kartu naudoti kaip atostogų namus. Tačiau per karantiną šeima nenorėjo rizikuoti ir skristi pati apžiūrėti turto, todėl sandorį įvykdė virtualiai.
„Niekada nemaniau, kad nusipirksiu ką nors panašaus, ko pati nemačiau. Tačiau peržiūrėjusi „milijoną“ nuotraukų, vaizdo įrašų, kuriuos atsiuntė brokerė, jaučiu, kad pažįstame namą skersai ir išilgai“, – WSJ kalbėjo ji.
Nacionalinės nekilnojamojo turto brokerių asociacijos duomenimis, pernai tik 3,5 proc. JAV pirkėjų įgijo turtą jo prieš tai neapžiūrėję. Tačiau balandžio mėnesio apklausa parodė, kad 31 proc. asociacijai priklausančių agentų pardavė bent po vieną būstą, kurio klientas nebuvo apžiūrėjęs fiziškai.
Paulius Gebrauskas, lietuviško „Baltic Sotheby's International Realty“ bendraturtis, 15min teigė apie šią tendenciją girdėjęs iš kolegų Amerikoje. Anot jo, tokius sandorius tūkstantmečio kartos asmenys vykdė neišėję iš namų.
„Kolegos, tiek Majamyje, tiek Kalifornijoje tai patvirtino“, – kalbėjo jis.
Vaizdo įrašai sudomino pirkėjus
JAV nekilnojamojo turto rinkos ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija išliks ir po krizės, o per šį laikotarpį tiek brokeriai, tiek pirkėjai priprato ir įsisavino technologijas.
Tačiau Lietuvos įmonės nėra tokios optimistiškos ir vieninteliai „Baltic Sotheby's International Realty“ teigia, kad virtualios apžiūros jiems davė apčiuopiamos naudos. Esą buvo pirkėjų, kuriuos sudomino ir pirkti paskatino specialiai parengti vaizdo įrašai.
„Pirmos dvi apžiūros vykdavo videobūdu, bet, kiek man žinoma, vis tiek atvažiuodavo į vietą. Tačiau sprendimų priėmimas buvo stebėtinai greitas. Tie, kurie pamatė vaizdo įrašą, padarė virtualią apžvalgą, po vieno vizito priėmė sprendimą. Anksčiau nebūdavo virtualių apžiūrų, jų niekas ir neprašydavo. O dabar kaip tik norėdavo, kad pafilmuotume, pasiskambintume iš vietos ir aprodytume“, – pasakojo P.Gebrauskas.
Tiesa, galop, prieš patvirtinant sandorį, pirkėjai vis tiek norėdavo apsilankyti planuojamame įsigyti būste.
„Pirkti nekilnojamąjį turtą neišėjus iš namų labai naujas dalykas, be to, tai didelė pinigų suma, o vėliau negalėsi grąžinti, todėl nori apsižvalgyti patys.
Be to, nemaža dalis žmonių tiesiog nežinojo apylinkių. Pavyzdžiui, mes turėjome pirkėjų, kurie įsigijo būstą Vilniuje, nors patys gyvena kitur. Todėl jie atvažiavo susipažinti su apylinkėmis, apsižiūrėti, kaip viskas atrodo aplinkui“, – aiškino P.Gebrauskas.
Anot jo, virtualioje erdvėje pateikta medžiaga labiau domino jaunimą, o gyvų apžiūrų prašydavo vyresni giminaičiai.
„Sprendimo metu jie įtraukia savo tėvus ir kitus vyresnius šeimos narius pasitarimui. Būtent jie nori atvažiuoti į vietą ir pamatyti“, – sakė jis.
Virtualios technologijos nepasiteisino
Tačiau Justinas Šavelskis, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ būsto pardavimų vadovas, skeptiškas virtualių apžiūrų klausimu. Jis tikino besidžiaugiantis JAV brokerių pasiekimais, tačiau Lietuvos šios tendencijos neatsispindėjo.
„Lietuvoje tikrai taip nėra. Mes irgi rodėme tiek virtualius aprodymus, tiek pokalbius per „Viber“, „Messenger“, „Zoom“, didžiąją dalį tų programų. Bet žmonės, net jei būstas jiems ir tikdavo pamačius virtualiai, vis tiek nesiryždavo priimti sprendimo nepabuvę gyvai. Todėl laukiame karantino sušvelninimo, kad galėtume juos pasikviesti ir jiems leisti pabūti tuose, konkrečiai išsirinktuose butuose“, – aiškino jis.
J.Šavelskio teigimu, lietuviai yra labai santūrūs. Net ir jauni žmonės, gaunantys dideles pajamas, nori ateiti ir pabūti būste, kurį ketina pirkti.
„Sveikinu amerikiečius, bet Lietuvoje tikrai iki to neprigyvenome“, – tikino jis.
Jam antrino ir nekilnojamojo turto agentūros „Capital Klaipėda“ brokerė Živilė Gerulaitienė. Anot jos, nors vos tik prasidėjus karantinui buvo pereita prie videoapžiūrų, tačiau jos nepasiteisino.
„Mūsų biure tik vienas žmogus pasinaudojo, bet tik mažo, vieno kambario butelio sandoris įvyko. Tačiau vis tiek tas žmogus paskui atvažiavo apžiūrėti gyvai. Ir filmukus padariau, ir „gyvą“ apžiūrą, kuomet einu, filmuoju ir komentuoju, bet ne, mums nepasiteisino“, – kalbėjo pašnekovė.
Ž.Gerulaitienės teigimu, tai, kad lietuviams neįtiko virtualios apžiūros, lėmė ne tik nepripratimas naudotis technologijomis perkant būstą. Bet ir tai, jog turto įsigijimas yra dažnu atveju paremtas emocijomis.
„Žmogus nori ateiti, užuosti, pamatyti, pajausti, tinka, netinka. Nepasitiki vien tik vizualine informacija, jam reikia emocijų“, – pasakojo ji.
Tinka butams iš brėžinių ir nuomai
Tiesa, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ pardavimų vadovė Andželika Čiūtienė 15min tikino, jog perkant būstą iš brėžinio, gyvi susitikimai nėra būtini. Žmonėms užtenka su būsimais namais susipažinti žiūrint į vizualizacijas, kitą vaizdinę medžiagą.
„Tačiau, be abejo, pasižvalgyti po vietą, apžiūrėti kaimynystę, aplinką yra labai svarbu, todėl dažniausiai pirkėjai norėdavo tai padaryti. Karantino metu siūlėme visas galimybes su projektais susipažinti virtualiai ir turėjome keletą pardavimų visiškai be jokio fizinio kontakto ir apžiūros“, – kalbėjo ji.
Tačiau, pasak A.Čiūtienės, Lietuva nėra tokia didelė, kad iš vieno jos krašto į kitą reikėtų skristi lėktuvu, kur didėja rizika užsikrėsti, o ir apribojimai po gan neilgo laiko buvo sumažinti. Dėl šios priežasties atvykti į vietą ir apsižvalgyti yra daug paprasčiau.
Tiesa, nors pardavime virtualios apžiūros neprigijo, tačiau nuomos sandoriai tokiu būdu vyksta.
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas aiškino, kad tokios apžiūros tinka tiems žmonėms, kurie yra vartotojiško būdo ir nelabai sureikšmina gyvenamosios vietos.
„Tą vertina tie, kurie išsinuomoja trumpam laikui arba už labai gerą kainą. Tie, kas nuomojasi brangesnį turtą, jie vis tiek, jeigu lietuviai, nori pasižiūrėti ir virtuali apžiūra ne visada suveikia. O užsieniečiams tinka virtuali apžiūra ir tikrai nemažai jų pasirašo sutartis nuotoliniu būdu“, – kalbėjo jis.
