Tokie rezultatai paaiškėjo „Eikos“ plėtros direktoriui Martynui Žibūdai atlikus įmonės valdomų projektų analizę. Iš viso buvo nagrinėjami 729 notariniai sandoriai 2020 ir 2021 metais.
„Negaliu sakyti, kad tai atitinka visą rinką, bet mūsų portfelis ganėtinai diversifikuotas, turime tiek ekonominės, tiek vidutinės, tiek prestižinės klasės projektų. Todėl klientų paveikslas labai įvairus. Taigi drįstu teigti, kad reprezentatyvus rinkai“, – kasmetinėje nekilnojamojo turto konferencijoje „Core“ sakė jis.
Sumažėjo investuotojų
Daugiausiai pirkėjų pagal tipą sudarė vienišiai ir investuotojai (po 26 proc.), taip pat 25,1 proc. – visų įsigijusių būstą buvo poros. Žymiai mažesnę dalį sudarė šeimos su vaikais (9,8 proc.), perkantys vaikams (6,2 proc.) bei tėvams (2,6 proc.), taip pat kitokie pirkėjų tipai, kurie perka būstą su daline apdaila ir jį įrengę perparduoda (4,2 proc.)
„Šiame paveikslėlyje mane šiek tiek nustebino investuotojų dalis, nes įprastai ji siekdavo apie 30 proc.“, – kalbėjo jis.
Įdomu tai, kad, preliminariais duomenimis, lyginant 2020 ir 2022 metus, investuotojų sumažėjo 4 proc., o būstą perka 8 proc. daugiau vienišių ir 4 proc. daugiau porų.
„2021 metais investuotojų skaičius buvo šiek tiek sumažėjęs dėl pandemijos. Ši kategorija jautriausiai sureagavo į pandemiją ir labiausiai suabejojo. Natūralu, jei turi pinigų banko sąskaitoje ir nežinai, kas bus su rinka, kam juos leisti dabar, gali palaukti ir pamatyti, ar verta tai daryti, ar ne. Ir tai atsispindi 2021 metų notarinėse sutartyse.
Bet įdomu tai, kad vienišių ir porų dalis, kalbant apie sandorių skaičių, augo. Tai reiškia, kad vienišius pandemija paveikė teigiamai, tą patį matome ir dėl porų. Vadinasi, jų pajamos pandemijos metu nesumažėjo“, – ketvirtadienį kalbėjo jis.
Iš kur gauna pinigus?
Žvelgiant į tai, iš ko tie būstai įsigyjami, pastebima, jog 42 proc. sandorių ir 54 proc. visų lėšų yra iš asmeninės kišenės santaupų. Ir nors 57 proc. įmonės klientų perka būstą su paskola, tai sudaro 46 proc. lėšų, skirtų įsigyti NT.
„4 iš 10 sandorių buvo daromi tik savais pinigais, nebuvo pasitelktas bankų finansavimas. 6 iš 10 ėmė paskolas, tačiau, kalbant apie pinigų kiekį, tai didžioji dalis visos būsto vertės yra įsigyta iš santaupų“, – aiškino jis.
Be to, M.Žibūda pastebi, kad tie, kurie būstą perka ne sau, banke lankosi rečiau. 75 proc. investuotojų pirkdami būstą naudoja nuosavus pinigus, o vienišiai, poros ir šeimos įsigydami beveik visada apsilanko kredito įstaigoje. Be to, lyginant 2020 ir 2021 metus, 30 proc. padidėjo asmenų skaičius, kurie perka būstą vaikams ir kreipiasi pagalbos į banką.
„80 proc. investuotojų pinigų yra nuosavas kapitalas. Net ir tie, kurie ima paskolas, jos būna sąlyginai nedidelės. Taip pat elgiasi tie, kurie perka tėvams ir vaikams“, – kalbėjo jis. Kartu M.Žibūda pridėjo, kad nuo vasario pradžios įsigalioję nauji Lietuvos banko reikalavimai paskoloms šiuo metu neturės įtakos, nes tie žmonės, į kuriuos nukreipta nauja priemonė, tiesiog, norėdami įsigyti nekilnojamąjį turtą, neina į bankus.
Tiesa, nors šeimos su vaikais nesudaro reikšmingo pirkėjų rato, tačiau jų pirkiniai – stambiausi ir vidutiniai sandoriai – šioje kategorijoje siekia 142 tūkst. eurų. Toliau rikiuojasi poros su 118 tūkst. eurų vertės sandoriais, kito tipo pirkėjai su 114 tūkst. eurų pirkiniais. Vienišiai vidutiniškiai būstui išleidžia 98 tūkst. eurų, perkantys vaikams – 93 tūkst. eurų. Mažiausias sumas leidžia sau investuotojai, kurių vidutinis sandoris siekia 83 tūkst. eurų, taip pat butus perkantys tėvams, kurie tam skiria 79 tūkst. eurų.
Trečdalis pirkėjų – ne vilniečiai
Žvelgiant bendrai, butus perkančių vyrų ir moterų santykis pasiskirsto apylygiai. Tačiau, anot M.Žibūdos, tyrimo duomenys rodo, kad tarp vienišių dominuoja moterys, o investuotojų – vyrai. Be to, iš visų, pirkusių būstą vaikams ir tėvams, didžioji dalis yra moterys.
Įdomiausia, kad trečdalį būsto sostinėje nuperka ne vilniečiai. 28,53 proc. pirkėjų gyvenamoji vieta registruota kituose miestuose, o 4,53 proc. užsienyje. Pastebima, kad ne vilniečiai dažnai perka būstą vaikams, o vilniečiai – sau ir savo šeimai.
„Kai klausiama apie būstą perkančius emigrantus, čia augimas akivaizdus. Jei anksčiau turėdavome apie 2 proc. tokių pirkėjų, dabar yra 4,5 proc. Tam įtakos galėjo padaryti ir sugrįžę asmenys. Taigi su tuo srautu ateina ir investicijos“, – sakė jis.