Jo dokumentuose nurodoma, jog koncesijos sutartis būtų sudaroma 15-ai metų. Pradėti vykdyti objektuose numatytas veiklas koncesininkas turės pradėti per metus nuo sutarties pasirašymo.
Sutartyje taip pat numatyta išlyga, jog sporto halėje penkerius metus ne mažiau kaip 76 proc. laiko turės būti skirta viešosioms paslaugoms ir negalės vykti profesionaliojo sporto veiklos. Šie reikalavimai yra susiję su projektui skirtu Europos Sąjungos finansavimu.
Paraiškas savivaldybė priims iki rugsėjo 27 dienos.
Anksčiau skelbta, jog darbai rekonstruojamame S.Dariaus ir S.Girėno stadione turėtų būti baigti vasaros viduryje, o pirmąsias rungtynes tikimasi surengti rudenį.
Tai, kada stadione įvyks pirmas renginys, irgi priklausys nuo to, kaip sklandžiai savivaldybei seksis ieškoti koncesininko.
Galutinė jo kaina sieks apie 43 mln. eurų – tai apie 10 mln. eurų brangiau lyginant su pradiniu pasiūlymu. Vis dėlto savivaldybės atstovai šią kainą vertina kaip palyginti gerą ir teigia, jog pradėjus darbus vėliau, jie būtų dar labiau pabrangę dėl itin statybų sektoriuje išaugusių kainų.
Stadiono rekonstrukciją pradėjo Turkijos bendrovė „Kayi Construction“, tačiau užpernai sausį sutartį su rangovu savivaldybė nutraukė, nes šis nesilaikė įsipareigojimų.
Nutraukus sutartį su turkais, darbus perėmė Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“.
Po rekonstrukcijos stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkst., o visos tribūnos bus uždengtos stogu. Stadionas atitiks aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.
Stadione taip pat įrenginėjama šildoma žolės danga, kas leis mėnesiu pratęsti jos eksploatacijos sezoną.
Kauno sporto halės rekonstrukcija kainavo apie 9,7 mln. eurų.
Rekonstruota halėje po rekonstrukcijos numatyta rengti koncertus, konferencijas, parodas ir kongresus bei organizuoti neformalią veiklą, tokią kaip vaikų būreliai, užsiėmimai ir šokiai.
Kauno sporto halė, drauge su kitais prie Ąžuolyno esančio sporto komplekso statiniais, pripažinta nacionaline kultūros vertybe.
Ji pastatyta Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) pasiūlius 1939 metais trečiąsias Europos vyrų krepšinio pirmenybes surengti Kaune. Pirmojo Lietuvoje tokio techniškai sudėtingo statinio statyba truko mažiau nei pusmetį ir kainavo apie 400 tūkst. litų. Halėje buvo įrengta 11 tūkst. žiūrovų vietų, iš jų 3,5 tūkst. – sėdimos.
1958–1962 metais halė suremontuota: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, apšiltintas stogas, įrengta šildymo sistema.
Savivaldybė anksčiau yra skelbusi, jog šiuo metu vykdomos rekonstrukcijos metu siekiama atstatyti halę panašesnę į tokią, kokia ji buvo tarpukariu, prieš įvykdant šią rekonstrukciją.
2007 metais Kauno sporto halė įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
