Į 15min kreipėsi kaunietis Tomas, pranešęs, jog Kauno Vilties g., šalia Kauno botanikos sodo, griaunamas architektūrinis paminklas. Pasak jo, šalia įmonė stato kotedžus, tad, tikėtina, užsimanė dar vieno naujutėlaičio pastato ir šios kultūrinės vertybės vietoje. Vyras atsiuntė nuotrauką, kurioje neva užfiksuoti griovimo darbai.
15min žurnalistė šią nuotrauką persiuntė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriui. Iš šio skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo sulaukta žinios: „Apie šiuos darbus neturime informacijos. Jūsų žinutę ir nuotrauką nedelsiant persiunčiau Kultūros paveldo departamento Kauno skyriui. Jie turėtų skubiai patikrinti, ar darbai vyksta teisėtai, ir sustabdyti darbus, jei paaiškėtų, kad ne.“
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai išskubėjo į įvykio vietą. Vilties g. pirmuoju numeriu pažymėtas pastatas – Aukštosios Fredos dvaro sodyba – buvo įrašytas į saugotinų Kultūros vertybių registrą, tad jokie jo griovimo darbai negalėjo būti vykdomi.
Užfiksavo kultūros vertybės suniokojimą
Kaip 15min žurnalistę pirmadienį informavo tyrimą atlikusi Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė, spalio 20 d. Vilties g. užfiksuotas kultūrinio paminklo suniokojimas – be raštiško paveldosaugininkų sutikimo nugriauta (demontuota) kultūros paminklo Aukštosios Fredos dvaro sodybos pirmo namo išorinė plutų mūro kapitalinė siena ir vidinės sienos, nugriauto pastato ugniasienės dalis.
Aukštosios Fredos dvaro sodyba valstybės saugoma kultūros vertybe pripažinta 2005 m. 2008 m. paskelbta kultūros paminklu. Todėl demontavusi be raštiško KPD Kauno skyriaus sutikimo pirmo namo sienas, pastato savininkė UAB „Aidava“ pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo normas.
„Įmonė, kuri valdo pastatą, žinojo, kad jam taikomi ribojimai, ir vis tiek jų nepaisė. Vadovaujantis tuo, spalio 23 d. „Aidavai“ buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir surašytas reikalavimas sustabdyti griovimo darbus. Lapkričio 6 d. bus priimtas nutarimas skirti savininkui konkrečią baudą, kuri svyruoja nuo 868 iki 11 584 eurų.
Informuosime ir Kultūros paveldo departamentą. Bus sudaryta sužaloto kultūros paminklo atkūrimo būdui ir nuostolių dydžiui nustatyti skirta komisija. Informaciją perduosime Statybų inspekcijai, kad patikrintų kultūros vertybės nugriovimo faktą ir priimtų sprendimus dėl įvykdytų savavališkų veiksmų, sunaikinant kultūros paminklą. Juk šis pastatas priskirtas ypatingų statinių kategorijai.
Kreipiamės ir į policiją dėl ikiteisminio tyrimo dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo pradėjimo. Už kultūrinės reikšmės turinčios vertybės sunaikinimą gresia bauda, areštas ar laisvės atėmimas iki penkerių metų“, – tai, kad turto savininkės UAB „Aidava“ laukia didžiuliai nemalonumai, patikino A.Naureckaitė.
Pasak jos, ši kultūros vertybė ilgą laiką keliavo iš vienų į kitas rankas. „Aidava“ pastatą įsigijo tik šių metų birželio 29 d. Tame pačiame sklype, šalia buvusios Aukštosios Fredos dvaro sodybos, jie stato naują pastatą – įmonė „Elite group“ jame pardavinėja apartamentus („Botanikos apartamentai“).
Lapkričio 6 d. bus priimtas nutarimas skirti savininkui baudą, kuri svyruoja nuo 868 iki 11 584 eurų.
„Užkliuvo mums ir šios kultūros vertybės pirkimo ir pardavimo sandėris. Notaras nepareikalavo patikrinimo akto, kuriame būna užfiksuojama pastato būklė. Nors privalo pagal įstatymus tai padaryti“, – toliau pažeidimus vardijo paveldosaugininkė.
Ruošėsi restauracijai
Ankstesniajam savininkui paveldosaugininkai buvo liepę sutvirtinti apleistos, ilgus metus stovėjusios kultūros vertybės sienas. Jis reikalavimus vykdė – sienos sutvirtintos metalinėmis templėmis. KPD Kauno skyrius 2016 m. spalio 12 d. yra išdavęs Tvarkybos darbų projektavimo sąlygas šio pastato restauravimui ir remontui. 2017 m. parengtas Tvarkybos darbų projektas. 2017 m. vasario 6 d. atliktas Tvarkomųjų statybos darbų projekto ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos ekspertizės aktas.
Taip pat KPD Kauno skyrius buvusiam pastato savininkui šių metų balandžio 12 d. išdavė leidimą vykdyti tvarkybos darbus. Tačiau su naujaisiais savininkais jokie derinimai nevyko.
„Prieš keletą metų ankstesniajam savininkui, atsižvelgiant į avarinę pastato būklę ir vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamentu, buvo leista nugriauti grėsmę kėlusį frontoną iš gatvės pusės. Bet tik tiek. Tokio įžūlaus kultūros vertybės sunaikinimo, kaip šis, mano praktikoje seniai nebuvo“, – pabrėžė A.Naureckaitė.
Paklausta, kaip dėl nugriautų sienų ginasi „Aidavos“ valdytojai, paveldosaugininkė atsakė, jog jie teigia nevykdę jokių griovimo darbų – dėl avarinės būklės sienos neva pačios ėmusios ir sugriuvusios.
„Įsigiję pastatą naujieji savininkai užsakė jo ekspertizę. Tuomet pradėjo valymo darbus, kai staiga sienos ėmė ir sugriuvo. Taip negali būti. Sienos šiaip sau negriūva. Tiek metų stovėjo pastatas, o dabar ėmė ir sugriuvo, – „Aidavos“ atstovų versija nepatikėjo A.Naureckaitė. – Spalio 20 d. pareikalavome sustabdyti griovimo darbus. Jei pastebėsite ten kokias nors statybas, prašome informuoti Kultūros paveldo departamento Kauno skyrių.“
Tikina griovimo darbų nevykdę
15min susisiekė su penkerius metus veiklą statybų sektoriuje vykdančios „Aidavos“ vadovu Andriumi Račiūnu.
Jis patikino, jog įmonė nevykdė jokių griovimo darbų: „Įsigiję pastatą, mes tik išvalėme jo vidų. Kažkada jis buvo padegtas, tad stogas ir perdangos buvo sukritusios į vidų. Be stogo jis stovėjo kokius 15 metų. Išvalę, gal rugsėjį, pasikvietėme ekspertus, tuos pačius paveldosaugininkus, kad šie įvertintų pamatų, sienų būklę – norėjome žinoti, kas saugotina, kas ne, ką toliau su juo daryti. Gavome ekspertų išvadas, kad sienos supuvusios dėl drėgmės, kreipėmės į projektuotojus, šie derino su paveldosauga.
Kadangi neseniai iškrito daug kritulių, lietus, matyt, viską ir padarė. Kadangi pamatų nebuvo, kai kurios supuvusios sienos tiesiog pradėjo virsti ir pastatas sugriuvo.
Iki to laiko pastatas stovėjo – jokių darbų nevykdėme, laukėme sprendimo. Kadangi neseniai iškrito daug kritulių, lietus, matyt, viską ir padarė. Kadangi pamatų nebuvo, kai kurios supuvusios sienos tiesiog pradėjo virsti ir pastatas sugriuvo. Tiksliai kada tai įvyko, negaliu pasakyti.“
Jis teigė, jog pastato būklė, dar prieš įmonei jį įsigyjant, buvo itin prasta – sienos buvo sutvirtintos trosais. Valydami vidų darbininkai tų trosų tikrai nesujudino. O galbūt įtakos sienų griuvimui padarė šalia vykdomo naujo pastato statybos darbai?
„Tikrai ne. Paprasčiausi mūro darbai vykdyti“, – atsakė A.Račiūnas.
Jis pripažino, jog žadėjo pasinaudoti ankstesnių savininkų parengtu restauravimo projektu ir prikelti Aukštosios Fredos dvaro buvusią sodybą naujam gyvenimui – išlaikant stipresnes sienas, įrengti pastate keletą butų. Statybos planų pašnekovas neatsisako: „Tai mūsų nuosavybė. Taip visko nepaliksim. Statysim. Pastato dydis turėtų išlikti toks pat – vieno aukšto su mansarda.“
Paklaustas, kodėl sudarytoje pirkimo ir pardavimo sutartyje trūko patikrinimo akto, A.Račiūnas paaiškino, jog patirties įsigyjant kultūros vertybes įmonė iki tol neturėjo, tad nežinojo, kad reikalingas toks įvertinimas.
Vertės turėjo
Ilgametės Kauno botanikos sodo, kuriam priklauso kiti Aukštosios Fredos dvaro komplekso pastatai, darbuotojos Vitalijos Petrauskaitės žiniomis, aptariamas sunaikintas pastatas tarnaudavo kaip dvaro svečių namai. Moteriai keista, jog jis kažkada buvo atskirtas iš viso ansamblio ir perduotas į privatininkų rankas.
„Lietuvoje viskas įmanoma. Net bažnyčias ir koplyčias privatizuoja. Tokia ir senosios Fredos koplytėlės istorija“, – teigė V.Petrauskaitė.
Jos žiniomis, aptariamas Vilties g. 1 pastatas buvo pastatytas XIX a. Po namu buvo rūsys. Kurį laiką jis priklausė Žemės ūkio technikumo berniukų bendrabučiui.
Jos žinias patvirtino Lietuvos architektūros istorikas, menotyrininkas prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas, rinkęs žinias apie Aukštosios Fredos dvarą. Jis patikino, jog aptariamas pastatas – dvaro sodybos neatskiriama dalis, uždarydavusi Vilties g. perspektyvą.
„Architektūrinės vertės turėjo pakankamai, kad būtų saugomas. Vien jau tos arkados... Nebloga būklė – buvo galima išsaugoti. Iš pradžių neteko stogo. Manau, kad sąmoningai tai buvo daroma, jog po kiek laiko galėtų pasakyti, kad štai, sunyko pastatas, jog prarastos jo vertingosios savybės. Tuomet imi ir trijų aukštų pastatą prestižinėj vietoj pasistatai“, – nuomonę išsakė profesorius.
