Ar nepasikartos neseniai buvęs visuotinis pamišimas nekilnojamojo turto rinkoje? Analitikai ramina, kad kol kas nėra naujo burbulo požymių, nes kainos dar tik sugrįžta prie tikrosios būstų vertės.
Vis dėlto kai kurie buvusio sąstingio ženklai tebebado akis – miesto centre nugriauto „Merkurijaus“ vietoje jau keleri metai statybų aikštelėje tebetvyro štilis.
Buvusiame Pieno centre – biurai ir apartamentai
Tarpukariu statytoje pramoninėje teritorijoje, Kauno centre, Karaliaus Mindaugo prospekte gaivinamas buvęs Pieno centras. Šis pastatų kompleksas laikomas vienu vertingiausių iki šių laikų išlikusių modernios tarpukario industrinės architektūros paminklų Lietuvoje.
Prie jo dirbo trys žymiausi to meto architektai: Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Kova-Kovalskis bei Bronius Elsbergas.
Dabar kvartalas skambiai pavadintas Karaliaus Mindaugo apartamentais. Ten įrenginėjami būstai bei biurai.
Projektą įgyvendina bendrovė „KPC nekilnojamasis turtas", loftų projektų pradininkai Lietuvoje „NT valdymo sprendimai" ir įmonė „Jungtiniai projektai".
Pasak projekto vadovo Karolio Matulevičiaus, šiuo metu pirkėjams jau siūloma įsigyti butus ir komercines patalpas viename iš gražiausių kvartalo pastatų.
Jame yra 30-60 kv. metrų biurai su atskirais įėjimais ir terasomis bei 1-3 kambarių butai. Ten patalpos yra per du aukštus, aukštomis lubomis, todėl galima įsirengti lofto tipo būstą, butus su antresolėmis.
K.Matulevičiaus teigimu, per pirmuosius tris statybų mėnesius parduota du trečdaliai visų patalpų: „Dar nepradėję rekonstrukcijos darbų sulaukėme išankstinių rezervacijų. Pirkėjus itin domina komercinės patalpos. Jaunesni žmonės ieško savo pirmojo būsto, brandesni vertina šį projektą kaip investiciją."
Jo nuomone, Kauno rinkoje trūksta komercinės paskirties patalpų ir nedidelių, ekonomiškų butų miesto centre.
Bendra investicija į projektą viršija 30 mln. litų.
Savanorių prospekte – daugiaaukštis biurų pastatas
Statybos įmonė „Mitnija" pradėjo statyti naują 3 600 kv. metrų ploto, septynių aukštų B+ standarto biurų pastatą Savanorių prospekte. Projekto užsakovas – telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda", kuri investuos į projektą daugiau kaip 14 mln. litų. Šalia pastato bus įrengta 100 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.
Bendrovės „Mikrovisatos valda" generalinis direktorius Aivaras Kavaliauskas įsitikinęs, kad biurų nuomos rinkos atsigavimas Kaune yra akivaizdus.
„Sveikstanti ekonomika teigiamai veikia ir komercinio nekilnojamojo turto rinką, nes jos būklė tiesiogiai priklauso nuo bendros ekonominės situacijos šalyje. Per pastaruosius penkerius metus Kaune nepastatytas nė vienas naujas nuomai skirtas biurų pastatas, todėl paklausa yra didelė. Neabejojame savo projekto sėkme ir džiaugiamės, kad jau kitų metų pradžioje pirmieji nuomininkai kursis mūsų naujame verslo centre," – teigė A.Kavaliauskas.
Reanimuojami seni projektai
Atgyja ir per krizę numarinti projektai. Savanorių prospekte šalia monolitinio namo netoli Birželio 23-iosios gatvės ilgai stūksojo didelį plotą užimantys pamatai su įrengta požeminio parkavimo aikštele. Ten vėl vyksta statybos, kyla aukštas statinys, kur bus įrengtos biurų patalpos ir butai.
Baltų prospekto gale dar prieš krizę planuota pastatyti tris devyniaaukščius. Vieną investuotojai spėjo įrengti ir parduoti didesnę dalį butų, kiti du pastatai liko nebaigti.
„Per krizę buvome įjungę rankinį stabdį, bet projektą atgaivinome, pradėjome statyti trečią komplekso pastatą“, – džiaugėsi „Nuova Invest“ pardavimų vadybininkas ir projektų vadovas Pranas Sindaravičius.
Kitos įmonės taip pat baigia įrengti kelis daugiabučius, kurių statybos buvo užstrigusios.
Dominuoja maži pastatai
Didelių daugiabučių Kaune pradedama statyti nedaug. Šiuo metu mieste dominuoja mažaaukščių, nedidelių daugiabučių, kotedžų statybos.
Daug įvairių daugiabučių per dešimtmetį Kaune pastačiusios įmonės „Centromera“ direktorius Artūras Jurša tvirtino, kad pirkėjai jau yra išrankesni ir linkę gyventi mažesnėse bendrijose, neaukštuose namuose.
„Būsto kainos tokiuose nedidelės apimties namuose, kotedžuose nesiskiria nuo naujos statybos butų dideliuose namuose“, – aiškino A.Jurša.
Taip pat tokie nedideli projektai mažiau rizikingi ir investuotojams – reikia mažiau pinigų, butai greičiau išparduodami. „Bankai į statybos sektorių vis dar žiūri labai atsargiai, tai irgi lemia, kad Kaune nėra daug didelės apimties gyvenamojo būsto projektų“, – mano A.Jurša.
Jo teigimu, šiuo metu kokybiško būsto pardavėjai skųstis negali. „Pavyzdžiui, Vytėnuose statome nedidelius pastatus, kuriuose bus 71 butas. Dar tik paklojus pamatus jau turime 30 rezervuotų būstų. Tai nuteikia optimistiškai“, – sakė A.Jurša.
Senos statybos butų kainos mieste yra nuo 2 tūkst. litų, naujos – nuo 3 tūkst. litų, kotedžų – nuo 2,3 tūkst. litų, užmiestyje su daline apdaila kai kurie kotedžai parduodami nuo 1-1,2 tūkst. litų už kv. metrą.
Užmiestyje su daline apdaila kai kurie kotedžai parduodami nuo 1-1,2 tūkst. litų už kv. metrą.
Krizė dovanojo kūdrą
Nepaisant nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo, Kaune dar likę krizės paliktų randų, kurie dar nežinia kiek laiko bjauros miestą.
Pramonės prospekte 43-iojo ir kitų šalia esančių daugiabučių gyventojai keiksnoja šalia jų išraustą didelę duobę – statybų bumo ir užklupusios krizės palikimą. Statybininkai planuotam pastatyti daugiabučiui spėjo atvesti inžinerinius tinklus, rengėsi kloti pamatus, bet užsakovas bankrutavo ir visi darbai sustojo.
Dabar duobės kraštai apaugo žolynais, vandenyje keroja ajerai. Kalbinti žmonės pasakojo, kad ten jau ateina pažvejoti vyrai. „Blogiausia, kad nuo molingų krantų vasarą nuolat kyla dulkės, gali nuskęsti vaikai“, – skundėsi gyventoja Galina Zolotariova.
Duobė aptverta lengva kilnojama tvora, todėl pro ją nesunku prasibrauti. Šalimais tebestūkso ir statybininkams skirtas nedidelis statinys. Jame įsilaužę nakvoja benamiai, kartą jie buvo sukėlę gaisrą.
Objektas šiuo metu valdomas bankroto administratoriaus.
„Merkurijaus“ vietoje – dar tuščia
Iš komos neprikeliamas ir Kauno centre pradėtas ir užstrigęs projektas. Nugriautos buvusios garsios mieste universalinės parduotuvės „Merkurijus“ vietoje jau prieš dvejus metus turėjo iškilti naujas pastatas. Jame žadėta įkurti viešbutį, biurus, butus. Statybininkai paklojo pamatus, įrengė požeminę automobilių aikštelę, bet po to darbai sustojo.
„Merkurijus“ vietoje jau prieš dvejus metus turėjo iškilti naujas pastatas. Jame žadėta įkurti viešbutį, biurus, butus.
Architektūrinio naujo pastato projekto autorius Algimantas Kančas nemano, kad sumanymas liks tik popieriuje: „Užsienio verslininkas Richardas Homburgas šiuo metu stengiasi atgal supirkti akcijas, kurias išplatino pasaulyje pirkdamas „Merkurijaus“ sklypą. Prieš investuodamas į tolesnes statybas jis nori užsitikrinti visišką turto kontrolę.“
Architekto duomenimis, naujas pastatas kainuos apie 100 mln. litų. 35 mln. litų jau išleista sklypo pirkimui, dar keli milijonai griovimo darbams, pamatams.
Ta pati R.Homburgo bendrovė „Homburg Invest“ pagarsėjo didžiule investicija į SEB banko nekilnojamąjį turtą. 2007 m. ji išleido 690 mln. litų už kelias dešimtis objektų Baltijos šalyse. Tai buvo labai nepavykusi investicija, nes R.Homburgas tikėjosi išnuomoti nupirktą turtą tam pačiam bankui, bet per krizę pastatai liko tušti.
Tarp jų buvo ir Kaune, Maironio gatvėje esantis prekybos centras „Sostinė“, veikęs nuo 2003 m. Jis neatlaikė konkurencijos, nes neturėjo didelės parkavimo aikštelės, o parduotuvės išsidėsčiusios per kelis aukštus. Šiuo metu pastatas aptvertas ir tuščias.
Rinka dar nekaista
Banko „Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis nemano, kad pagyvėjusi nekilnojamojo turto rinka greitai ims kaisti. „Šiuo metu būsto kainos pasiekė istorinį vidurkį, tai yra grįžta prie savo realios vertės“, – aiškino N.Mačiulis.
Šiuo metru būsto kainos pasiekė istorinį vidurkį, tai yra grįžta prie savo realios vertės, – aiškino N.Mačiulis.
Pasak N.Mačiulio, būsto pirkimus skatina palankios bankų paskolų palūkanos, kurios yra dvigubai mažesnės nei prieš krizę – 2,5 – 3 proc.: „Taip pat būsto pirkimą skatina didėjantis nuomos pajamingumas. Nuomos kainos pastaruosius metus kilo, o būsto – ne. Todėl atėjo laikas, kai žmonėms labiau apsimoka pirkti būstą nei nuomotis. Be to, šiuo metu gyventojų pajamų ir būsto kainų santykis yra dvigubai palankesnis pirkėjui nei iki krizės. Vadinasi, žmonės gali ieškoti kokybiškesnio būsto, skirti daugiau savo lėšų, o ne skolintų.“
Jis aiškino, kad rinka pradeda kaisti, kai butų kainos ima augti daug sparčiau nei nuomos. „Šiuo metu to nepastebime, taip pat nuo spekuliacijų rinką saugo griežtesnės skolinimosi iš bankų taisyklės, todėl tuo užsiimti gali tik turintys daug nuosavo kapitalo“, – įsitikinęs N.Mačiulis.
