Jei Kaune svarstomas ar visuomenei pristatomas koks nors stambus NT projektas, dažniausiai tame svarstyme ar pristatyme sutiksi ir A.Karalių. Jis drąsiai rėžia, ką galvoja, kritikuoja projektinius sprendinius, reikalauja aiškumo, detalesnės informacijos. Neseniai viešoje erdvėje jis pažėrė kritikos ir dabartinei laikinosios sostinės valdžiai, pačiam merui Visvaldui Matijošaičiui, patikinęs, jog tokio atotrūkio tarp valdančiųjų ir visuomenės nebuvo net sovietiniais laikais.
Mums, patenkantiems į tą projektuojančiųjų architektų dalį, iki gyvo kaulo įgriso intrigantų, publicistų ir interjero dizainerių Audrio Karaliaus ir Lino Tuleikio veikla.
Nuolatiniai žodžio kišenėje neieškančio architekto išsišokimai, dėl kurių dažnai stringa ne vienas projektas, matyt, ne juokais ėmė pykdyti ne tik valdininkus, bet ir kolegas. Ypač tuos, kurių projektai dažniausiai ir išdedami į šuns dienas.
Įgriso intrigos
15min pasiekė Kauno architektų vardu surašytas laiškas, kuriame A.Karalius ir jo kolega Linas Tuleikis kaltinami destrukcijos Kauno architektų bendruomenėje kėlimu.
„Gerbiame architektų savivaldą ir Lietuvos architektų rūmų siekius, bet negalime daugiau tylėti dėl, mūsų įsitikinimu, peržengtos sveiko proto ribos. Kauno architektų bendruomenė yra subtili: kruopšti ir jautri istoriniam kontekstui, bet tuo pačiu – labai produktyvi. Žinia apie jos realizuojamus projektus dažnai perlipa ir Lietuvos sienas. <...>“, – rašoma laiške.
Visus Kaune reziduojančius architektus laiško autoriai skirsto į dvi grupes – į projektuojančius ir neprojektuojančius. Pirmieji, anot jų, dirba ir neturi laiko užsiimti destrukcijomis ar politikavimu. Tuo tarpu neprojektuojantys priešingai – užsiima įvairiausia publicistika, dažnai pagiežinga kritika ir net šantažo būdu bando pelnyti užsakymus ir valdžios institucijų ir privačių kompanijų.
„Mums, patenkantiems į tą projektuojančiųjų dalį, iki gyvo kaulo įgriso intrigantų, publicistų ir interjero dizainerių Audrio Karaliaus ir Lino Tuleikio veikla. Atrodo keistai, kad būtent šie du žmonės atstovauja Kauną architektų rūmuose. Tie žmonės, kurie yra realiai neprojektuojantys.
Mums pavyko atrasti tiktai vieną Karaliaus per pastarąjį penkmetį projektuotą objektą ir jis yra keistai, švelniai tariant, atrodanti „Gardėsio“ duonos parduotuvė Raudondvario plente. Tiesa, yra ir dar vienas Karaliaus grandiozinis kūrinys – skulptūra „Rutinai“ Muitinės gatvėje, įgyvendinta prieš trejus metus.
Tuo tarpu Tuleikis yra įmonės „Dviejų grupė“ administratorius, kuris kaip architektas pastarąjį kartą suskambo prieš 5-erius metus statant Dainavos poliklinikos priestatą. Daugiau apie Tuleikio nuopelnus architektūros srityje duomenų nėra“, – tokia kritika žeriama laiške.
Kelia etiškumo klausimą
Toliau laiške keliamas etikos klausimas: ar etiška A.Karaliui, būnant Lietuvos architektūros žiniasklaidos monopolistu, tuo pačiu atstovauti Kauno ir Lietuvos architektams?
Taip yra nutikę su daugybe projektų, gimusių kūrybingų Kauno architektų galvose ir širdyse, bet išleidusių kvapą pagiežingų, pavydžių ir kerštingų destruktorių pavydo gniaužtuose.
„Niekam ne paslaptis, kad Karaliaus iniciatyva buvo kritikuojami beveik visi architektūriniai siūlymai Kaune, pradedant a.a. Algimanto Kančo projektuotu „Akropoliu“, Šarūno Kiaunės Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektu ir baigiant prie Neries kylančiu Tomo Kriaučiūno suprojektuotu „Kaustos“ kvartalu ar Gintauto Natkevičiaus pristatytais Krepšinio namais.
To paties Natkevičiaus projektuotas multifunkcinis pastatas prie Maironio ir Donelaičio gatvių sankryžos galėjo tapti vienu įdomesnių nutikimų dabartiniam Kauno Naujamiesčiui. Spėkite, kas nutiko su šiuo projektu. Taip, jūs esate teisūs – jį sustabdė Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje siaučiantis Karaliaus ir Tuleikio duetas. Šis objektas būtų ryškus ir išskirtinis viso Kauno kontekste, bet Natkevičiaus pabūgo dviejų kerštingų ir pavydžių kolegų rėkimo.
Ir taip yra nutikę su daugybe projektų, gimusių kūrybingų Kauno architektų galvose ir širdyse, bet išleidusių kvapą pagiežingų, pavydžių ir kerštingų destruktorių pavydo gniaužtuose“, – tikinama skundo autorių.
Laiške jie teisinasi, kodėl dėl tokių kolegų veiksmų nesikreipia į Lietuvos architektų rūmų Etikos komisiją. Anot anonimų, kreiptis beprasmiška, nes toje komisijoje sėdi ir pats L.Tuleikis.
„<...> Mes rašome anonimiškai dėl labai nejaukios, bet suprantamos priežasties. Visiems yra žinoma, kad Karalius ir Tuleikis yra labai kerštingi, o pasinaudodami padėtimi architektų rūmuose, gali už kritiką kolegas ir švelniai pakutenti. <...>
Raginame visus kolegas – nenumokite ranka, skirkite laiko ir pastangų, pasistenkite atsilaikyti prieš tuos, kurie apsimesdami mūsų kolegomis siekia mums pakenkti ir griauna mūsų idėjas. Netylėkite! Apie svarbius dalykus kalbėkite garsiai. Pasaulis, kuriame tai, kas yra tiesa, nustato tik karaliai, yra baudžiauninkų pasaulis“, – tokiais žodžiais užbaigiamas anoniminis laiškas.
Abejoja, ar rašė architektas
Paklaustas, kaip vertina šį Kauno architektų bendruomenės vardu pasirašytą laišką, A.Karalius neslėpė sarkazmo: „Ar norėtumėte, kad atsakyčiau anonimiškai, visos Lietuvos tikrosios architektuomenės vardu, ar asmeniškai, kaip Audrys Karalius?“.
Anot jo, laišką galėjo parašyti tik „smulkus bailys, patyręs monumentalų dementia precox priepuolį“. Pašnekovas tikino nepastebėjęs tarp Kauno architektų jokio susiskaldymo esminių architektūrinių vertybių klausimais. Jo teigimu, tvyro daugiabriaunė nuomonių įvairovė.
Kodėl tuomet kiti Kauno architektai nekritikuoja Kauno mieste vystomų projektų?
Anot A.Karaliaus, laišką galėjo parašyti tik „smulkus bailys, patyręs monumentalų dementia precox priepuolį“.
„Niekuomet apie tai nepagalvojau. Tačiau labai keista, kad jūs klausiate šito būtent manęs. Ar jums nekeista?“ – klausimu į klausimą atsakė A.Karalius.
Lietuvos architektų rūmų nariu jis tapo prieš 14 mėnesių. Šiemet visuotiniame narių susirinkime buvo išrinktas trečiuoju numeriu į šių rūmų tarybą. Taip pat buvo išrinktas ir į Ekspertų tarybą, kurioje, kaip pats teigia, triūsia uoliai ir nemokamai.
„Architektų rūmai – labai liberali profesinė architektų organizacija. Tikra profesinė savivalda. Jokio profesinio rasizmo ar „diedovščinos“ apraiškų nepastebėjau. Žinoma, yra privalu baigti architektūros studijas ir būti atestuotam architektui. Gal dėl šito neįveikiamo barjero kai kurie aukšti Kauno pareigūnai ir jaučia įkyrų niežulį. Maža to, architektų rūmai ignoruoja jų „torpedas“ ir padaro viską, kad Architektūros įstatymas būtų priimtas Seime. Nepaisant nagingų pastangų, architektūra Lietuvoje po truputį tampa realiu, ne tik deklaratyviu, reiškiniu“, – tikino jis.
Kritikuojant svarbiausi argumentai
Paklaustas, kokiais projektavimo darbais gali pasigirti ir ar pagrįsta skundo autorių kritika dėl to, kad neprojektuojantis asmuo negali vertinti kitų projektų, A.Karalius atsakė: „Nesu linkęs girtis savo darbais. Nors esu pelnęs keliolika architektūrinių apdovanojimų.
Kritika yra argumentų kalba. Taigi, civilizuotame pasaulyje svarbūs yra būtent argumentai architektūros objekto atžvilgiu, o ne asmuo, kuris juos išsako. Nesvarbu ne tik ar tas kritikuojantis žmogus yra architektas, bet nesvarbu netgi ir tai, ar jis yra akiniuotas, barzdotas, susiraukšlėjęs, žilas ir važinėja senu „Saab“, o ne nauju baltu „Porsche“. Mano kritika visuomet yra pamatuota. Mažų mažiausiai devynis kartus.“
Paklaustas, ar išties daugelis Kaune vystomų projektų yra tokie prasti, A.Karalius palygino du jų – elegantišką, taktišką ir funkcionalią Kauno autobusų stotį ir „baisų kaip komunizmas“ „Kaustos“ dambos kvartalą priešais Santaką.
O kaip yra su stringančia S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcija? Teko ne kartą iš valdininkų lūpų girdėti, kad projekto vystymas sustojo dėl A.Karaliaus į ratus kaišomų pagalių?
„Pasakysiu atvirai, mes su Žaliakalnio ir Ąžuolyno bendruomene pirmą raštą Kauno merui parašėme iškart po to, kai visą žiniasklaidą užliejo piarinės vizualizacijos apie grandiozinį stadiono išplėtimo projektą. Paprašėme mero – supažindinkite su projektu, nes mums kyla pagrįstas nerimas. Meras neatsakė. Rašėme dar kelis kartus – neatsakė nieko. Buvo naivuolių net bandžiusių susitikti pokalbiui. Nieko nepešė. Suprantama, ėmėme ieškoti atsakymų instancijose“, – atsakė jis.
Pasak architekto, stadiono rekonstrukcijos projektas yra beviltiškai prastas ir neatitinka nei galiojančių normų, nei vertingo architektūrinio konteksto. Tuo buvo galima įsitikinti vasario 9-ąją, kuomet projektas buvo pristatomas visuomenei. Tuomet buvo išsakyta aibė kritikos stadiono išplėtimo projektui, į kurią, beje, nebuvo atsakyta nei tada, nei dabar.
15min klausimus uždavė ir antrajam kritikos sulaukusiam architektui L.Tuleikiui, bet jokio atsako iš jo nesulaukė.
15min duomenimis, L.Tuleikis šiuo metu yra gydomas ligoninėje. Šeimos narių suteiktomis žiniomis, nei šiuo, nei kitais profesiniais klausimais šiuo metu nebendrauja.
Anoniminių skundų nenagrinėja
Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė 15min patikino sulaukusi to paties anoniminio laiško. Pasak jos, tokių nepasirašytų skundų Lietuvos architektų rūmai gauna ir daugiau, tačiau jų nenagrinėja: „Jei interesas išties yra viešas, tai ir pristatymas jo turi būti skaidrus ir viešas, o po anoniminiais pareiškimais gali slypėti tik labai siauras ir šališkas interesas.“
Anoniminių skundų Lietuvos architektų rūmai nenagrinėja.
Anot jos, nėra jokio laiške minimo pagrindo bijoti atskleisti savo tapatybes, nes rūmai, įskaitant visas juose rinkimų būdu suformuotas komisijas ir tarybas, dirba pagal iš anksto nustatytą ir viešai skelbiamą tvarką, užtikrinant sprendimus priimančių asmenų nešališkumą, išsamų klausimų išnagrinėjimą, skaidrumą, objektyvumą.
„Nešališkumo principas yra įgyvendinamas atitinkamos tarybos ar komisijos nariui nusišalinant nuo klausimo nagrinėjimo, kai gali kilti viešų ir privačių interesų konfliktas“, – patikino D.Bakšienė.
Jos teigimu, nuo 2017 metų rūmų nariais tapo visi atestuoti architektai (tuo metu – 1 370 narių). Dėl šio esminio pokyčio 2017 m. balandį buvo surengti neeiliniai rinkimai, kuriuose (tiek renkamų asmenų, tiek rinkėjų statusu) galėjo dalyvauti visi rūmų nariai. Rinkimai buvo vykdomi maksimaliai skaidriai. Taigi dabartinė rūmų tarybų ir komisijų sudėtis išreiškia visų atestuotų architektų valią.
„Į visus ne anoniminius skundus yra reaguojama. Jie pagal kompetenciją yra perduodami atitinkamai komisijai ar tarybai, tad norint išties skaidriai ir nešališkai išsiaiškinti rūpimus klausimus, susijusius su atestuotų architektų veikla, kviečiame teikti atvirus paklausimus“, – pabrėžė ji.
D.Bakšienė su 15min pasidalijo ir Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriaus valdybos atsiųstu atsakymu į paklausimą dėl šio anoniminio skundo.
„Kadangi parašas po šiuo anoniminiu laišku gali būti neteisingai interpretuojamas, LAS Kauno skyrius, Kauno architektų bendruomenės vardu, tame tarpe – ir projektuojančių, pareiškiame, kad nesame kaip nors susiję su šio laiško turiniu ar jį inicijavę. Priešingai, visada siekėme, kad probleminiai klausimai būtų sprendžiami atviru tarpusavio dialogu, remiantis argumentų kalba bei pagarba oponento asmeniui.
Nepritariame elementarias žmogiško bendravimo vertybes ignoruojantiems, už viešai pareikštas mintis neatsakantiems laiško autoriams“, – rašoma LAS Kauno skyriaus valdybos vardu pasirašytame LAS Kauno skyriaus atsakingosios sekretorės Snieguolės Surblienės laiške.
