„Kauno Naujamiestyje, Trakų gatvėje, prasidėjo namo rekonstrukcija. Išsigriovė vidus. Tuomet viskas gražiai buvo uždengta spausdintu tinklu ir sienos pradėjo nykti. Tuoj bus išgriautos paskutinės plytos. Man keista: kodėl visi tyli?“ – klausimą iškėlė į redakciją besikreipęs skaitytojas.
Statybų vietoje esančiame informaciniame plakate skelbiama, kad vykdoma vieno buto gyvenamojo namo rekonstrukcija į daugiabutį projektą. Statytojas – Irena Jurgelevičienė, darbų pradžia – 2019 metų liepos 22 diena.
Pastatas priskiriamas vertingiems
15min žurnalistė kreipėsi į paveldosaugą, kad išsiaiškintų, ar šis tarpukariu statytas pastatas buvo saugomas, ar sienų griovimą dar galima prilyginti pastato rekonstrukcijai.
Kaip paaiškino Andrius Liakas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas, rekonstruojamas namas yra kultūros paveldo vietovėje Kauno miesto istorinėje dalyje, vad. Naujamiesčiu.
„Šis tarpukariu statytas namas yra priskirtas vertingiems – vertingųjų savybių požymių turintiems namams, taip pat jis yra ir saugomoje gatvės išklotinėje (saugomi gatvės išklotinėje esantys namų fasadai).
Nors Kauno miesto savivaldybės administracija namo savininkei dar 2015 metais išdavė leidimą namo rekonstrukcijai, tačiau projekte, pagal kurį buvo išduotas leidimas, nebuvo numatyti autentiškų sienų ardymo darbai“, – informavo paveldosaugininkas.
Apie ne pagal projektą vykdomus statybos darbus buvo informuota Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija).
Kultūros paveldo departamentas šiai institucijai pateikė išvadą, kad šis namas yra vertingas, o antro aukšto autentiškų sienų ardymo darbai prieštarauja paveldosaugos reikalavimams.
Pradėtas tyrimas
„Taip pat pradėjome tyrimą dėl galimai padaryto nusižengimo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimams“, – patikino A.Liakas.
Pasak jo, atsakomybė gresia ne tik už nusižengimą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, bet ir už statybos darbų vykdymą ne pagal projektą. Tokius pažeidimus nagrinėja Statybos inspekcija.
„Bet kuriuo atveju, nugriautą sienų dalį reikės atstatyti“, – patikino Kultūros paveldo departamento atstovas.
Kitaip negalėjo tęsti projekto
Kaip 15min teigė statytojos įgaliotinis Tomas Jurgelevičius, visi reikalingi leidimai yra, darbai vykdomi vadovaujantis jais, atlikti net 3 ekspertizės aktai.
Statytojas: „Nebuvo jokios ten autentikos likę“.
„Mūsų tikslas buvo dar vienas aukštas, atnaujinti stogą ir sutvarkyti fasadą, jį apšiltinti, pakeisti langus, sudėti naujus perdengimus. Kai pradėjome vykdyti darbus, pamatėme, kad reali situacija yra ne tokia, kokia atrodė.
Šis 1930 metais statytas 365 kv. m ploto namas (po rekonstrukcijos išaugs iki 500 kv. m) nėra paveldinis, jo pamatai – blogos būklės, visos sąramos sutrūkusios, mes niekaip negalime sutvarkyti neišgriovę iki pirmo aukšto. Tą ir padarėme. Niekaip kitaip neprieiname prie pirmo aukšto sąramų, negalime padaryti perdangos, nes anksčiau šiame name jos buvo medinės, viskas supuvę“, – teigė T.Jurgelevičius.
Namas, anot jo, nebuvo prižiūrėtas. Kažkada jame gyveno valstybės nuomininkai, vėliau turtas grąžintas savininkams, iš kurių Jurgelevičiai prieš 12 metų šį pastatą ir nusipirko. Tuomet buvo atliktas rekonstrukcijos projektas, šešerius metus neva vyko jo derinimas su įvairiomis institucijomis.
„Projektas toks pat, koks yra, nekeitėme jo. Mes nekeičiame pastato architektūros, jis išliks toks, koks buvo, tik prisideda vienas aukštas – vietoj dviejų aukštų su mansarda bus trys aukštai su mansarda. Antrą aukštą atstatysime identiškai tokį, koks buvo. Buvo penki butai, po rekonstrukcijos jų bus šeši“, – pokyčius paaiškino pašnekovas, patikinęs, kad rekonstrukciją atlieka savo šeimos reikmėms, o ne komerciniais tikslais.
Nebuvo ką saugoti – nelikę autentikos
Paklaustas, kaip vertina tai, kad paveldosauga fiksuoja pažeidimus ir pradėjo tyrimą, T.Jurgelevičius pakartojo, kad neatlikę veiksmų, kuriuos atliko, nebūtų galėję vystyti toliau projekto – juk nuardžius stogą, išardžius pertvaras, sienos, kurios visos sutrūkusios, tapo nesaugios, ėmė linguoti.
„Negalime palikti nesaugaus namo. Jei ekspertas sako, kad yra nesaugu, tai darai taip, kad būtų saugu. Nėra ten ko saugoti, ką ten saugosi, kad prieš mus ten viskas sugriauta ir pakeista. Nebuvo jokios ten autentikos likę. 80 metų gyveno name nežinia kiek šeimų, darė, ką norėjo“, – teigė statytojos įgaliotinis.
Jis patikino susitikęs su Statybos inspekcijos atstovais. Šiuo metu ruošiami raštai šiai institucijai bei paveldosaugai – norima gauti atsakymą, ar galima toliau vystyti projektą ir kaip tai daryti. Šiuo metu darbai laikinai sustabdyti.
„Atliksime pamatų įvertinimą, nes juos reikia iš naujo tvirtinti“, – kalbėjo statytojos įgaliotinis, pasiruošęs investuoti tiek, kiek reikės, nes „tokioje situacijoje negali sustoti“.
Užklausą buvo nusiųsta ir Statybos inspekcijai. Gavę atsakymą, šią publikaciją papildysime.
Surašė savavališkos statybos aktą
Papildyta gegužės 13 d. Statybos inspekcija informavo, kad 2015 metų rugsėjo 25 dieną Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą (SLD) pagal pateiktą statinio projektą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį, adresu Trakų g. 16, Kauno m. sav., Kauno m., projektas. (Laida A)“.
Projekto aiškinamajame rašte numatyti esminiai rekonstrukcijos darbai, tarp kurių: esamos stogo konstrukcijos, visų vidinių sienų, laiptų ir perdangų demontavimas, laiptinės perplanavimas, pirmo ir antro aukštų perdengimas naujomis gelžbetoninėmis perdangomis.
2021 metų gegužės 5 dieną Statybos inspekcijai atlikus patikrinimą vietoje paaiškėjo, kad darbų metu nugriautos pastato antro aukšto sienos ir demontuota pirmo aukšto perdanga. Paliktos tik pirmo aukšto išorinės namo sienos.
„Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniam padaliniui operatyviai suteikus tarnybinę pagalbą, nustatyta, kad atlikti darbai pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, nes žaloja kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę.
Nors statybos darbai vykdomi turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, dėl ko statybos yra sustabdytos, statytojui surašytas savavališkos statybos aktas, pradėta administracinio nusižengimo procedūra“, – 15min informavo Statybos inspekcija.