Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime svarstytas ŽŪM ir pavaldžių institucijų perkėlimas į Kauną. Tačiau tam priešinasi visų įstaigų profsąjungos.
ŽŪM profsąjunga: kodėl taip skubama?
ŽŪM profsąjunga pateikė Vyriausybės protokolo pastabas ir jose teigia, kad „Kauno projekto“ (taip vadinamas ŽŪM perkėlimas iš Vilniaus į Kauną) autoriai neatliko analizės, kiek kainuos perkėlimas.
Profsąjunga tikina, kad Finansų ministerija 2017 metais atlikto sąnaudų vertinimą ir pasakė, kad institucijų iškėlimas kainuos 25 mln. eurų. Tačiau Finansų ministerija 15min informavo, kad tokio vertinimo neatliko – tai darė pats ŽŪM. Pastaroji skaičiuoja, kad jos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o apie 0,3 mln. iš jų planuojama skirti išeitinėms kompensacijoms ir išmokoms. Dar 4 mln. eurų turėtų atsieiti NŽT ir NMA perkėlimas.
Taip pat darbuotojai kelia klausimą – kodėl skubama perkelti ministeriją į Kauną? Pagal dabartinį planą institucijas numatoma perkelti iki 2020-ųjų kovo pabaigos.
ŽŪM profsąjunga mano, kad šis žingsnis, centrinių padalinių perkėlimas į Kauną, turės neigiamą poveikį valstybės politikai ir Europos Sąjungos paramos administravimui.
ŽŪM profsąjunga griebiasi ir emocinio šiaudo – esą institucijų perkėlimui Vyriausybė randa pinigų, o mokytojų ir universitetų dėstytojų atlyginimų kėlimui – ne.
Pasitarimo protokole buvo įrašyta, kad ŽŪM galėtų keltis į verslo pastatytą biurų pastatą ir dėl to, profsąjungos vertinimu, ministerija taps „melžiama karve“.
Ministerijos teigimu, persikeliant į valstybės valdomas patalpas Kaune, jų pritaikymas ir rekonstrukcija kainuotų apie 1 tūkst. eurų 1 kv. metrui ir truktų 24–36 mėnesius, o nuomojantis patalpas iš privačių vystytojų – atitinkamai 200 eurų ir 6–12 mėnesių.
Be to, profsąjunga kelia klausimą dėl ŽŪM pastato Gedimino prospekte. Manoma, kad jis bus parduotas „nuostolingai“ privačiam verslui, nors jis yra renovuotas, įdiegtos naujos technologijos ir atnaujinta šildymo sistema.
NŽT profsąjunga: Kaune skyriai neranda darbuotojų
Tuo tarpu NŽT profesinė sąjunga tikina kategoriškai prieštaraujanti „skubotam, nemotyvuotam ir ekonomiškai-finansiškai nepagrįstam“ NŽT centrinio padalinio perkėlimui iš sostinės į Kauną.
Anot NŽT darbuotojų profsąjungos, NŽT centrinio padalinio perkėlimas iš vieno miesto į kitą, keičiant buveinės adresą, pagal Darbo kodeksą yra esminis pakeitimas su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, išeitinėmis išmokomis darbuotojams ir kitomis išlaidomis. Dėl to tokia administracinė pertvarka gali būti prilyginta reorganizacijai, kuri NŽT jau buvo įvykdyta prieš metus.
„Vyriausybės programoje nėra numatytas NŽT centrinio padalinio, kaip ir kitų Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų perkėlimas į Kauną. Vyriausybės programos 235 punkte rašoma: „Stiprindami regioninę politiką, išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas – Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją“. Jokių užuominų apie NŽT centrinio ar kurio nors kito padalinio perkraustymą. Vyriausybės programoje kalbama tik apie tokios galimybės analizę. Bet analizės mes nematome. Jokio ekonominio pagrindimo nėra. Nėra jokių skaičiavimų, jokios šio projekto naudos bei kaštų analizės“, – sako NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Jo teigimu, NŽT centrinio padalino kėlimas kainuos apie 2 mln. eurų, tačiau kokia to nauda – iki šiol nėra aišku.
Be to, pasak A.Gelžinio, šiuo metu daugiau kaip 80 proc. NŽT darbuotojų dirba regionuose, 50-yje teritorinių padalinių. Dėl to esą nėra jokių kliūčių NŽT interesantams paslaugas gauti ne tik Kaune ar Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.
Taip pat esą Kaune ir Kauno rajone esantys padaliniai susiduria su darbuotojų trūkumu, o pernai vykdytų konkursų į šių regionų skyrių specialistų pareigas, dėl pretendentų trūkumo neįvyko kas trečias konkursas.
„Yra didelė rizika, kad perkėlus Nacionalinės žemės tarnybos centrinį padalinį jo veikla dėl kvalifikuotų specialistų stokos bus sutrikdyta“, – komentavo A.Gelžinis.
NŽT profsąjungos pirmininkas įsitikinęs, kad įstaigos centrinio padalinio kėlimas į Kauną niekaip nesusijęs ir su regionine politika. Esą NŽT – ne gamybinė organizacija, ji naujų darbo vietų nekuria, jos perkėlimas į Kauną niekaip nepaskatins mažiausiai Lietuvoje išsivysčiusių regionų plėtros.
„Mes tikrai ne prieš reformas, ne prieš permainas ir net ne prieš NŽT kraustynes į Kauną. Mes prieš nepasvertus, nepamatuotus sprendimus. Mes už atsakomybę ir racionalią kaitą. Tokios reorganizacijos, kurios neduoda jokios apčiuopiamos naudos ir tik eikvoja valstybės lėšas, diskredituoja patį reformų turinį, prasmę ir esmę, – sako NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis. – Reforma savo turiniu reiškia pagerinimą, patobulinimą. Skuba šiuo atveju tik diskredituoja patį reformos terminą. Norėtųsi, kad būtų vadovaujamasi liaudies išmintimi – devynis kartus pamatuok ir tik dešimtą kirpk.“
Dėl to NŽT profsąjunga prašo Vyriausybės atskirti įstaigos centrinio padalinio perkėlimo į Kauną projektą nuo ŽŪM perkėlimo projekto. Taip pat atidėti NŽT centrinio padalinio perkėlimo procedūras tol, kol nebus ekonominio-finansinio pagrindimo bei įvertinti alternatyvas, ar nebūtų racionaliau, efektyviau, ekonomiškai naudingiau Nacionalinės žemės tarnybos centrinį padalinį kelti į jau planuojamą „ministerijų miestelį“.
NMA profsąjunga: visuomenė turi žinoti tikrus skaičiavimus
Tuo tarpu NMA profsąjunga teigia, kad įstaigos perkėlimas kainuos žymiai brangiau nei nurodo ŽŪM.
„NMA profesinė sąjunga yra susipažinusi su informacija, kurią NMA įstaigos vadovas pateikė ŽŪM ministro pavedimu dėl perkėlimo kaštų ir papildomų lėšų poreikio 10 metų laikotarpiui. Manome, kad visuomenė turi žinoti šiuos skaičius ir įvertinti tikrąją naudą perkėlimo. NMA perkėlimo į Kauną išlaidos sudaro 5 078 065 eurų, taip pat kiekvienais sekančiais metais papildomos išlaidos sudarys apie 2 000 000 eurų, bei prognozuojama, kad gali padidėti su vykdomos veiklos specifika ir esamomis sudarytomis sutartimis susijusios išlaidos dar papildomai apie 3 000 000 eurų“, – rašoma NMA profsąjungos 15min pateiktame komentare.
Profsąjungos atstovų nuomone, „ŽŪM ministro pateikiama informacija, kad visų trijų įstaigų (NMA, NŽT ir ŽŪM) perkėlimas kainuos tik apie 5 milijonus ir dar netgi pavyks sutaupyti kasmet atrodo pakankamai neadekvati, žinant, kad NMA pateikė visiškai kitus skaičius.“
S.Skvernelis: patalpas nebūtinai nuomositės
Svarstant pasitarimo protokolą premjeras Saulius Skvernelis abejojo, ar tikslinga protokole įrašyti, kad ministerija, NMA, NŽT nuomosis iš privataus sektoriaus.
„Reikia palikti spręsti, vis tiek bus viešas paslaugos pirkimas, galbūt atsiras valstybės turtas nenaudojamas ir bus galima racionaliai panaudoti. Mano nuomone, nereikia akcentuoti, kad būtinai turėsime nuomotis. Gal parduosite kokį nors pastatą ir pastatyti galėsite“, – trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime kalbėjo S.Skvernelis.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad protokole reikėtų pažymėti, jog į Kauną kelsis tik centriniai padaliniai.
„Kalbame apie centrinę administraciją, teritoriniai skyriai, kurie reikalingi, lieka tose teritorijose. Dabar yra baimė, kad iš Vilniaus išsikels agentūros su teritoriniais padaliniais ir Vilniuje nieko neliks. Šitas turi būti irgi labai aiškiai akcentuota. Kalbama tik apie centrinę administraciją“, – pabrėžė S.Skvernelis.
Tam pritarė ir finansų ministras Vilius Šapoka.
„Prasilenktų premjero paminėtos nuostatos su įstatymais, nes reikia atsirinkti efektyviausią būdą – ar nuoma, ar patikėjimo teisė. Lygiai taip pat dėl patalpų, kurios lieka Vilniuje – analogiškai. Siūlau tik apsiriboti terminais, ką iki kada padaryti“, – pasitarime kalbėjo jis.
Pasitarime nutarta protokolo priėmimą nukelti.
G.Surplys: darbo vietos – regioninės politikos dalis
Su šiomis pastabomis sutiko G.Surplys – iš protokolo ministras sutiko išbraukti punktus, iš ko nuomosis patalpas ir kas bus su patalpomis Vilniuje.
Atsakydamas į A.Gelžinio pasitarime išsakytą kritiką, taip pat ŽŪM bei NMA profsąjungų išdėstytą nuomonę, žemės ministras sakė, kad darbo vietos yra regioninės politikos dalis.
„200 vietų ir yra regioninės politikos instrumentas, kuriuo mes galime sustiprinti Kauno arba vidurio Lietuvos regioną. Antra, žmonėms atsiras galimybė dirbti ne regioniniame padalinyje su atitinkamai mažesniu atlyginimu, bet centrinėje būstinėje, centriniame padalinyje su atitinkamai geresniu atlyginimu“, – pasitarime kalbėjo jis.
Be to, jis neigė, kad sprendimas yra nepamatuotas ir neįvertintas.
„Kalbant apie ekonominį ir finansų pagrindimą, tai su jūsų vadovybe, kiek mus tai pavyko, tikrai turime skaičius ir jie tikrai rodo, kad per metus perkėlę tris įstaigas sutaupysime po pusę milijono eurų. Tai, mano galva, nėra mažai ir tai yra ekonomiškai pagrįsta“, – sakė jis.
Ministerija persikelti turi jau kitąmet
ŽŪM skaičiuoja, kad ministerijos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o apie 0,3 mln. iš jų planuojama skirti išeitinėms kompensacijoms ir išmokoms.
Ministerija teigia, kad, jai persikėlus į Kauną, reikės mažesnių patalpų, dėl ko kasmet bus sutaupoma po 200 tūkst. eurų.
Iki 2019 metų gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos.
Galutinai laikinojoje sostinėje ministerija įsikurtų 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį. „Veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų Kaune turėtų pradėti veikti jau šių metų balandžio pradžioje.
