„Ten yra numatyta iki 60 tūkst. kv. metrų gyvenamosios statybos, privažiavimo kelias yra projektuojamas iš Lakūnų plento, kuris bus daromas vystytojo lėšomis. (...) Darželis-lopšelis yra detaliajame plane numatytas, šiai dienai kažkokių sutarčių pasirašyti neturime galimybių, nes nėra sprendimo. Jeigu bus priimtas sprendimas, po to regiono plėtros taryboje priimtas kitas sprendimas, tada jau galima pasirašinėti sutartis dėl jų įsipareigojimų“, – posėdyje sakė administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Jis teigė, kad dėl statuso kreipėsi pati bendrovė, o kokia jai iš to bus nauda, negalėjo paaiškinti.
„Sunku vertinti, ką jiems duos. Jeigu jis svarbus, o kiekviena tokio dydžio investicija yra svarbi, tai priimamas toks sprendimas dažniausiai. Neturiu kažkokio gilesnio atsakymo. Gal jie mato kažkokią naudą. Kreipėsi įmonė ir miestas nemato problemų, nes gyvenamoji statyba apleistame sklype“, – BNS sakė G.Petrauskas.
Jis pripažino, jog savivaldybei žinoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba sumažino valstybinį sklypą „Apželdinimui“, tačiau anot administracijos vadovo, plėtotojo planai atitinka savivaldybės interesą.
„Tai nieko naujo, kaip ir su visais kitais sklypais, kur vyksta kova. Nacionalinė žemės tarnyba ginčijasi su sklypų turėtojais, nes pasikeitė traktavimas. Mūsų požiūriu, teritorija iki šiol ji buvo valdoma netinkamai, bet Šiaulių bankas perėmė ją su geruoju Ūkio banko paskolų portfeliu, tai valstybė dar kartą gavo pinigų į garantinį fondą. O Nacionalinė žemės tarnyba ginčijasi dėl daugelio objektų. Į teisminį ginčą mes nesikišame, bet ką žadą daryti vystytojas, atitinka miesto interesą“, – aiškino G.Petrauskas.
Projektus regioninės svarbos pripažįsta regionų plėtros tarybos. Jais siekiama skatinti didesnių arba kelioms savivaldybėms svarbių projektų, tarp jų ir privačių investuotojų lėšomis įgyvendinamų projektų, planavimą ir koordinavimą regiono lygiu.
Pagal Žemės įstatymą, valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, jeigu projektą regiono plėtros taryba pripažįsta regioninės svarbos projektais.
Įmonės „Šiaulių banko turto fondas“, nuo 2016 metų pabaigos valdančios „Apželdinimą“, vadovė Ilona Baranauskienė taip pat negalėjo paaiškinti, kam įmonei reikalingas regioninės svarbos projekto statusas.
„Kodėl - neatsakysiu. Tiesiog bendrovė, kuri šiuo metu yra „Šiaulių banko turto fondo“ grupėje, yra paruošusi projektą ir jį pristatė savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriui. Ir projektas pagal kriterijus atitinka regioninės svarbos faktorius. Tai turbūt susišaukė su Kauno miesto savivaldybės vykdomu projektu - buvusios Aviacijos gamyklos teritorijos konversija. Ir projektai vienas kitą labai papildo: kuriama bendra socialinė, susisiekimo infrastruktūra, darbo vietos, milijoninės investicijos“, – BNS sakė I.Baranauskienė.
Kauno tarybai pateiktuose sprendimo dokumentuose nurodoma, jog projekto vertė sieks 52 mln. eurų, o į 130 vietų vaikų darželį ir laisvalaikio centrą planuojama investuoti 2 mln. eurų. I. Baranauskienės teigimu, investicijos kol kas numatytos preliminariai. Paklausta, iš kokių šaltinių planuojama finansuoti projektą, ji sakė, jog apie tai kalbėti per anksti.
Kauno apygardos teismo dokumentuose rašoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2016 metų pradžioje atliko valstybinio sklypo Aleksote, kur planuojama ši plėtra, patikrinimą ir dėl netinkamo jo naudojimo nurodė sumažinanti sklypą iki 0,8726 hektaro. „Apželdinimas“ teisme siekė, jog šis tarnybos sprendimas būtų sustabdytas, tačiau rugsėjo pradžioje Kauno apygardos teismas atsisakė tą padaryti. Patį Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą bendrovė dar gali skųsti - teismas tam atnaujino terminą.
I.Baranauskienė sakė plačiau nekomentuosianti ginčo su Nacionaline žemės tarnyba.
