Sukauptos sumos su renovacija varžosi sunkiai
Pagal nustatytas taisykles, daugiabučių, kurių naudingasis plotas iki 3000 kv.m, gyventojai turi mokėti mažiausiai 5 centų už 1 kv.m mėnesinę įmoką. Didesni namai moka kiek mažesnę, 3 centų už 1 kv.m mėnesinę įmoką. Tačiau namo bendruomenė gali nuspręsti įmoką padidinti, jeigu name planuojame didesni ir brangesni remonto darbai. Vis tik, net renkant 10 ar 15 centų įmokas, sukaupti lėšas, reikalingas esminiam daugiabučio atnaujinimui, beveik neįmanoma, pastebi Antanas Barvydis, vieno didžiausių administratorių Mažeikiuose vadovas.
„Mažeikiškių patirtis renkant kaupiamasis lėšas iš tikrųjų yra turtinga ir šiuo metu pasiekti rezultatai džiugina: šios lėšos padėjo atnaujinti šilumos punktus, subalansuoti šilumos sistemas, pakeisti daugelio namų laiptinių langus, pakeisti vamzdynus, pakeisti senus karšto vandens skaitiklius moderniais, atnaujinti magistralinių vamzdynų izoliaciją. Palaipsniui išsprendėme labai daug problemų ir nuolat judame po žingsnelį į priekį spręsdami dar daugiau. Ne paslaptis, didesni namai turi savo sąskaitoje ir apie 10 tūkst. eurų ir ruošiasi rimtesniems remonto darbams. Bet kaupiamasis mokestis tikrai nepakeičia ir neatstoja kompleksinės renovacijos. Matematika paprasta: „sunešti“ po kelis centus tokią sumą, kuri duotų pradžią kompleksiniam atnaujinimui, labai sudėtinga – net per kelerius metus. Juk įgyvendinant renovacijos projektus investicijos į vieną kv. m, pavyzdžiui, gali siekti du šimtus eurų. Sunku net įsivaizduoti, kiek metų reikėtų kaupti, kad daugiabutis pats, be programos, sukauptų renovacijai reikalingą sumą“, – dalijasi įžvalgomis renovacijos administratoriaus atstovas.
Renovacija suteikia daugiau galimybių nepasiturintiesiems
Didžiausio Tauragės daugiabučių administratoriaus projektų vadovė Gintarė Rakauskienė atkreipia dėmesį, kad kaupiamosios lėšos renovacijos negali atstoti ne tik dėl nedidelių sumų, bet ir tinkamumo įvairioms socialinėms grupėms. „Mūsų mieste kaupiamosios lėšos padėjo tikrai nuveikti nemažai. Tačiau vis tik – tai tik minimalios investicijos į daugiabutį, kurių pakanka tik mažoms namo problemoms išspręsti. O juk senstant namams, brangsta ir jų eksploatacija. Kai kas bando skaičiuoti, ar ilgainiui daugiabutis galės už šias lėšas atlikti renovaciją, tačiau Atnaujinimo programa susijusi ne tik su finansine pagalba, bet ir daugeliu kitų niuansų“, – sako pašnekovė bei paaiškina, kad vienas svarbiausių Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos privalumų – tinkamumas įvairias finansines galimybes turintiems žmonėms.
„Juk iš tikrųjų kaupiamąsias lėšas pajėgūs mokėti ne visi gyventojai. Jeigu norima atlikti rimtesnį remontą, tenka rinktis ir didesnį mokestį, ir kai kam tai nemenka našta. Įsivaizduokite senjorę, kuri gauna vos šimtą eurų viršijančią pensiją. Keliolikos eurų įmokos į kaupiamąjį daugiabučio fondą, jai – didžiuliai pinigai. Bandome pagelbėti tokiems žmonėms, bet iš tikrųjų renovacija – geriausia išeitis. Juk socialiai remtini asmenys gauna 100 proc. valstybės paramą. Programa atitinka ir vidutines pajamas gaunančių žmonių lūkesčius ir galimybes – jie gali mokėti paskolą dalimis. Na, o tie, kurie turi galimybes sumokėti visą sumą iškart, nemokėdami 3 proc. palūkanų, taip pat laimi“, – pasakoja pašnekovė.
Šiuo metu Tauragės savivaldybė gali pasigirti tikrai įspūdingais modernizacijos tempais – nuo 2013 m. čia įgyvendinti 42 modernizacijos projektai, o susidomėjimas renovacija – nuolat auga. Tarp didžiausių laimėjimų – šiemet ketinama pabaigti didelio avarinės būklės daugiabučio renovacija. „Šis daugiabutis ilgus metus buvo avarinės būklės, ne kartą prireikdavo ir ekspertų pagalbos. Labai džiaugiamės, kad pavyko šį daugiabutį pakviesti dalyvauti Atnaujinimo programoje ir užtikrinti, kad prieš jį modernizuojant, bus atlikti visi reikalingi konstrukcijų tvirtinimo darbai“, – pasakoja G. Rakauskienė.
Sukauptos lėšos – investicija į ateitį
Renovacijos administratorius Mažeikiuose taip pat atkreipia dėmesį, kad kaupiamųjų lėšų prireikia jau renovuotiems daugiabučiams. Tarp populiarių darbų ilgą laiką buvo ir esminis laiptinės remontas, kai perdažomos ne tik sienos, bet ir atnaujinami laiptai. Dažnai šias lėšas namo bendruomenė nusprendžia skirti ir valstybės neremiamoms renovacijos priemonėms – pavyzdžiui, šalto vandens sistemos atnaujinimui.
„Galiausiai, po dešimtmečio jau renovuotiems namams gali prireikti kosmetinio remonto, fasadų priežiūros. Tad bendruomenės tikrai noriai kaupia šias lėšas ir nesibaimina dėl namo ateities“, – sako A. Barvydis.
Tai, kad kaupiamosios lėšos iš tikrųjų gali tapti puikiu papildymu renovacijai – liudija ir faktas, kad mieste, kuriame vienu metu įsibėgėjo ir renovacijos projektai, ir kaupiamųjų lėšų rinkimas, modernizacijos tempai nesulėtėjo. Vien nuo 2013 m. Mažeikių savivaldybėje įgyvendintos dvi dešimtys renovacijos projektų, tačiau pirmuosius renovacijos žingsnius renovacijos keliu miestas žengė dar 2000 m., tad šiuo metu atnaujintų namų yra maždaug keturios dešimtys.
