„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kiek vertas R.Šimašiaus žodis: meras sakė, kad nebus, bet savivaldybė pritarė „neegzistuojančiam“ aukštui

Vasarį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasidžiaugė, kad savivaldybė sutrukdė dviem plėtotojams, kurie pardavinėjo butus ten, kur neturi leidimo juos statyti – neegzistuojančiuose aukštuose. Tačiau praėjus porai savaičių, viename tokių namų Lapių gatvėje Žvėryne penktam aukštui, dėl kurio ir kilo skandalas, sostinės savivaldybė pritarė. Dėl galimo vartotojų klaidinimo savivaldybė teigė planuojanti kreiptis į vartotojų teises ginančią įstaigą. Tačiau dabar miesto architektas aiškina, kad tai nėra mirtina nuodėmė, dėl kurios miestas neturėtų pritarti antstatui.
Daugiabučiai, dėl kurių Vilniaus meras kreipėsi į VVTAT
Daugiabučiai, dėl kurių Vilniaus meras kreipėsi į VVTAT / Ekrano nuotr.

15min primena, kad „Andrum Group“ projekte Šnipiškėse bei įmonių „Ikeira“ ir „Releven Project Management“ statomame daugiabutyje Žvėryne buvo parduodami būstai aukštuose, kuriems miesto valdžia nebuvo pritarusi. Tuomet įmonių vadovai aiškino, kad įvyko nesusipratimas.

„Žinau, ką tokiais atvejais, kaip mano minėti, suokia pardavėjai – „žodžiu jau suderinta, būtinai bus patvirtinta“. Tiesa tokia, kad nei raštu, nei žodžiu niekas nederinta ir nesuderinta. Teisiniai keliai tam yra, tačiau ar jie bus patvirtinti – labai didelis klaustukas, nes į tokių manipuliatorių projektus žiūrėsime ypač atidžiai. Dar svarbiau – visada laikysimės tų taisyklių, kurios užtikrina viešąjį interesą“, – feisbuke aiškino Vilniaus miesto meras.

Dėl to R.Šimašius kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

Tuomet aiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. vasario 22 d. buvo pritarusi administracinės paskirties pastato su gyvenamosiomis patalpomis Žvėryno seniūnijoje projektiniams pasiūlymams. Tada projekte buvo numatytas 4 aukštų pastatas su rūsiu.

Lapių g. namo projektas
Lapių g. namo projektas

Jau prasidėjus statyboms, bendrovės „Ikeira“ užsakymu, architektų studija „JP architektūra“ parengė naujus projektinius pasiūlymus, siekdama įteisinti antstatą – penktą aukštą. Nors viešas naujų projektinių pasiūlymų pristatymas šių metų vasario 11 d. įvyko, Vilniaus miesto savivaldybės administracija sprendimo dėl pritarimo jiems nebuvo priėmusi, o meras tvirtino, kad „nebus to aukšto“.

Tačiau praėjus dviem savaitėms, planai, regis, patvirtinti. Tai pastebėjo feisbuko paskyros „Stroikės nuo nulio“ lankytojai.

„O ar įdomu, kas buvo toliau? Ogi taip, kaip minėjom – VSIO ZAKONO. Projektiniai pasiūlymai su antstatu į infostatybą įkelti kovo 3 dieną, o kovo 4 d. pasiūlymams jau pritarta“, – rašė paskyros administratoriai.

Iš tiesų, kovo 3 dieną savivaldybei buvo pateiktas prašymas pritarti pastato penktam aukštui, o jau kitą dieną, kovo 4-ąją, jiems pritarta. Tiesa, leidimo statyti antstatą įmonė dar neturi, tai pritarimas projektiniams pasiūlymams.

Ekrano nuotr./Savivaldybė per dieną pritarė projektiniams pasiūlymams
Ekrano nuotr./Savivaldybė per dieną pritarė projektiniams pasiūlymams

M.Pakalnis: blogai, bet nėra mirtina nuodėmė

Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis 15min atsiųstame komentare teigia, kad savivaldybė savo veiklą grindžia įstatymais ir taisyklėmis, to reikalauja ir iš kitų miesto dalyvių.

„Prieš kurį laiką gyvenamojo būsto Žvėryne vystytojas pardavinėjo butus, kuriems statybų leidimo neturėjo. Ir nors derinimo procedūros jau buvo pradėtos, tačiau savivaldybė aiškiai ir viešai konstatavo – tai yra galimų pirkėjų klaidinimas.

Tačiau po to šis vystytojas, vadovaudamasis visais teisės aktais, kreipėsi į savivaldybę dėl anstato įteisinimo, atliko visas viešinimo procedūras, po paskutinio iš viešų svarstymų pastabų nebegauta, todėl savivaldybė, įvertinusi, kad šis antstatas atitinka miesto aukštingumą toje zonoje, suteikė leidimą jam“, – komentavo jis.

M.Pakalnio teigimu, projektas buvo išsamiai patikrintas visais pjūviais. Visų pirma, anot miesto architekto, antstatas pagal Lietuvos teisės aktus nėra laikomas aukštu ir į aukštų skaičių neskaičiuojamas.

„Net ir vertinant pagal gyvenamajam pastatui būtinus reikalavimus, užstatymo intensyvumas ir kiti rodikliai atitinka detaliojo plano reglamentus ir kontekstą, numatytas pakankamas aikštynų ir želdynų plotas, automobilių stovėjimo vietų skaičius atitinka normą“, – komentavo jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Pakalnis

Pasak M.Pakalnio, projektiniai pasiūlymai atitinka urbanistinį kontekstą – aplinkui 4–5 aukštų pastatai, dauguma su analogiškais antstatais. Tai esą buvo vertinta itin detaliai.

„Kvartalai tarp Narbuto ir Sėlių gatvių jau sovietmečiu pradėti užstatyti penkiaaukščiais gyvenamaisiais namais, pradėtas formuoti perimetrinis miesto centrinei daliai būdingas užstatymas. Tai logiška, nes Narbuto gatvė – reikšminga miesto transporto arterija, abipus kurią formuojasi miesto centro dešiniajame Neries krante tąsa vakarų kryptimi. Šie kvartalai iš esmės skiriasi nuo centrinės Žvėryno dalies, kur saugomas trapus sodybinių namų ir miesto vilų urbanistinis audinys“, – aiškino jis.

Pasak M.Pakalnio, savivaldybė į viešumą iškėlė minėtus atvejus, nes vystytojai antstate esančias patalpas pradėjo pardavinėti jau po projekto viešo pristatymo, nesulaukę galutinės savivaldybės išvados.

„Tai buvo galimų pirkėjų klaidinimas, tačiau ne mirtina nuodėmė, dėl kurios miestas turėtų atmesti šį projektą“, – aiškino jis.

Projektas aptartas su visuomene

Be to, aiškinama, kad projektas keletą kartų aptartas su visuomene. Pirmasis pristatymas įvyko 2018 metais detaliojo plano korektūros metu. Vėliau, 2019 metais, buvo aptariami pirminiai sprendiniai, pagal kuriuos vėliau išduotas statybos leidimas statyti 4 aukštų pastatą.

Lapių g. namo projektas
Lapių g. namo projektas

2019 metų gruodžio 6 dieną kaimyninių namų bendrijoms greta objekto esančiame pastate Danielių g. įvyko neformalus siūlomų pakeitimų papildant pastatą antstatu pristatymas, ir 2020 vasario 11 dieną savivaldybės patalpose įvyko pakoreguotų projektinių pasiūlymų (4 aukštų pastato su antstatu) formalus, teisės aktuose numatytas pristatymas, į kurį atvyko 4 suinteresuoti asmenys, iš kurių 1 pateikė pasiūlymus ir klausimus, į kuriuos buvo atsakyta.

„Prieštaravimo projektiniams sprendiniams nebuvo išsakyta ir iš bendruomenės pusės. Mano nuomone, kad viešinimo procedūra buvo korektiška ir bendruomenė turėjo visas galimybes ne soc. tinkluose, o realiai teisės aktų nustatyta tvarka išsakyti santykį su numatytu projektu. Visuomenės reakcija į pateiktus projektinius siūlymus nebuvo nedraugiška“, – sakė jis.

M.Pakalnis aiškino, kad pastatas dera prie aplinkos, atitinka konteksto parametrus. Be to, tikinama, kad visuomenei buvo sudarytos formalios ir neformalios galimybės gauti informaciją apie siūlomus pakeitimus ir pateikti pastabas ir pasiūlymus.

„Todėl šiam projektui savivaldybė pritarė. Nes manom, kad gerai ir kontekstualu“, – įsitikinęs jis.

Dėl kito atvejo Lvovo gatvėje, M.Pakalnio teigimu, jis savivaldybei pasirodė žymiai pavojingesnis. Nurodoma, kad plėtotojai pardavinėjo butus, nors tokius statyti neleido galiojančio detaliojo plano sprendiniai.

„Savivaldybė, kai gaus koreguojamo detaliojo plano sprendinius, griežtai vertins, ar jie nepažeidžia urbanistinio konteksto ir aplinkinių bendruomenių interesų. Statytojas informuotas, kad pastato aukštinimui iki 9 aukštų, kas buvo bandoma siūlyti pirkėjams, pritarta nebus“, – tikino jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs