Visų oro uostų infrastruktūros tarnavimo laikas yra 10 – 15 metų. Vėliau ją būtina atnaujinti arba rekonstruoti. Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo takas pastarąjį kartą rekonstruotas 2007 metais, o peronas – 1996–1997 metais.
Pasak Lietuvos oro uostų vykdomosios direktorės Lauros Joffės, šio oro uosto infrastruktūros atnaujinimas yra būtinas, siekiant užtikrinti saugą aerodrome, aplinkosauginius reikalavimus bei išvengti skrydžių ribojimų ateityje, jei tokie darbai nebūtų padaryti.
Anot jos, rekonstrukcijos metu uosto darbas bus stabdomas minimaliam – 45 dienų laikotarpiui, darbų data apims kitų metų rugsėjo-spalio mėnesius ir bus patikslinta pasirašius rangos sutartį. Svarstant apie geriausią laikotarpį darbams atlikti, buvo atsižvelgta tiek į tinkamiausias meteorologines sąlygas tokiems darbams vykdyti, tiek ir į tikėtinai mažiausius keleivių praradimus.
Apie planuojamus darbus oro bendrovės, kurios veikia Palangos oro uoste, jau įspėtos, todėl skrydžiai ir jų tvarkaraščiai bus atitinkamai pritaikyti. Taip pat informuoti ir verslo partneriai, veikiantys oro uoste, regiono savivaldybės, susijusios institucijos.
„Atlikus rekonstrukciją numatytu laiku, tikimės, mažesnio keleivių skaičiaus praradimo negu tai darytume vėlesniais metais. Nepamirškime, jog 2019 metais Palangos oro uostas buvo sparčiausiai augęs šalies oro uostas, taip pat lenkęs net daugelio Europos oro uostų vidurkius, todėl turime mąstyti apie ateitį ir sudaryti sąlygas tolesnei pajūrio oro uosto plėtrai, kuri be tinkamos infrastruktūros neįmanoma“, – sako L.Joffė.
Primenama, kad inžinerinių konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva“ jau anksčiau atliko Palangos oro uosto rekonstrukcijos pasirengimo darbus: infrastruktūros situacijos vertinimą, tyrinėjimus, statinių gyvavimo trukmės vertinimą, parengė priešprojektinius siūlymus, techninius projektus.
