Statybų bendrovė „MG Valda” mato keletą veiksnių, kurie galėtų lemti kainos augimą. Lietuvos banko apklausos duomenimis, 40 proc. šalies bankų mano, kad naujos statybos būsto kainos augs. Dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių bankų tikisi kainų augimo iki 5 proc., vienas bankas – net iki 10 proc.
Prieinamesnės paskolos
Bankai prognozuoja, kad skolinimo namų ūkiams būstui įsigyti teikiamų paskolų sąlygos nesikeis, o vartojimo ir kitiems tikslams – švelnės.
SEB banko 2014 m. rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, 54 proc. namų ūkių manė, kad per artimiausius dvylika mėnesių būsto kainos didės, 14 proc. namų ūkių manė, kad per artimiausius dvylika mėnesių būsto kainos kris, 22 proc. – kad nesikeis.
Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per antrą š.m. ketvirtį Lietuvos komercinių bankų suteiktų naujų paskolų vertė buvo 154 mln. litų,
Tai beveik trečdaliu (31 proc.) daugiau, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Bankų nuomone, teigiamą įtaką būsto paskolų paklausai darė gerėjančios būsto rinkos perspektyvos ir didėjantis vartotojų pasitikėjimas bei bendra skolinimosi paklausa.
Be to, bankai prognozuoja, kad skolinimo namų ūkiams būstui įsigyti teikiamų paskolų sąlygos nesikeis, o vartojimo ir kitiems tikslams – švelnės. Bankai, kurių paskolų portfelis sudaro apie pusę visų Lietuvos bankų suteiktų paskolų, ir ateityje tikisi bendro paskolų portfelio augimo iki 5,0 proc.
Optimistiškiausiai vertinamos fiziniams asmenims teikiamų paskolų portfolio – būsto ir vartojimo paskolų – perspektyvos. Beveik visi Lietuvos banko apklausoje dalyvavę bankai nurodė kitąmet būsto paskolų portfelį didėsiant.
Būsto kainos kaimyninėse šalyse augo
Po euro įvedimo kaimyninėse šalyse būsto kainos pakilo.
Po euro įvedimo kaimyninėse šalyse būsto kainos pakilo. „Eurostat“ duomenimis, 2013 m. I pusmetį būsto kainos Latvijoje augo 7,2 proc., o Estijoje – 7,7 proc. 2014 metais kaimyninių šalių būsto kainos taip pat buvo linkusios augti.
Euro įvedimas Lietuvoje greičiausiai lems būsto kainų stabilizavimą, o vėliau – net ir didėjimą, mat su naujos valiutos atėjimu šalies ekonomikos augimas turėtų paspartėti. Kylant ekonomikai didės ir gyventojų vartojimo rodikliai.
Augančios Lietuvos gyventojų pajamos leidžia gyventojams drąsiau prisiimti finansinius įsipareigojimus ir skolintis būstui. Ypač tai pasakytina apie Vilnių, kur gyventojų pajamos yra aukščiausios ir naujo būsto rinka yra aktyviausia.
Sparčiausiai brangsta Vilniuje
Vilniuje veikia beveik 30 tūkst. arba trečdalis visų šalies ūkio subjektų ir sostinėje susitelkusios didžiosios įmonės, todėl vilniečiai pirmiausia pajus pajamų augimą.
Vilniuje vienam šeimos nariui tenka didžiausia pinigų suma, palyginti su kitų Lietuvos miestų gyventojais. Palyginimui: 2013 m. Vilniuje vienam namų ūkio nariui tenka 1277,2 Lt, kai Marijampolėje – 931,8 Lt.
Vilniečių pajamos stabiliai auga. Nuo 2009 m. iki šiol vilniečių vidutinė alga „į rankas“ nuolat kyla. Nuo 2009 m. iki 2013 m. vidutinė sostinės gyventojo alga paaugo beveik 11 proc.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 pabaigoje Lietuvoje buvo beveik 1,3 mln. dirbančiųjų, iš jų beveik 0,319 mln. dirbančiųjų gyvena Vilniuje ir Vilniaus rajone. Taigi Vilniuje ir aplink Vilnių susitelkė ketvirtadalis visų Lietuvos dirbančių žmonių.
Lietuvoje gerėja vartotojų nuotaikos ir pasitikėjimas ekonomika. Pasitikėjimo indeksas Lietuvoje nuo metų pradžios ūgtelėjo dviem punktais ir jau viršija prieškrizinį lygį. Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai toks šalies gyventojų optimizmas prognozuoja nemažėjančią paklausą – vartotojai drąsiau vertins savo galimybes įsigyti naują būstą.
Darbdavių apklausos rodo, kad verslas nusiteikęs artimiausiu metu didinti atlyginimus savo darbuotojams. Vilniuje veikia beveik 30 tūkst. arba trečdalis visų šalies ūkio subjektų ir sostinėje susitelkusios didžiosios įmonės, todėl vilniečiai pirmiausiai pajus pajamų augimą.
