Sausio viduryje šio plano sprendinius svarsčiusi uostamiesčio architektų bendruomenė aptiko daugybę klaidų, pastebėjo, jog sprendiniai paruošti ant pasenusio topografinio pagrindo, kuriame matyti jau nebeegzistuojantys pastatai. Anot specialistų, klaidų rengiamame dokumente nors vežimu vežk. Ekspertai siūlo stabdyti Specialaus plano sprendinių viešo svarstymo procedūrą.
„Pasižiūrėjus sprendinius peršasi išvada, kad specialaus plano rengėjai su „Google Views“ arba maps.lt ortofotografijų pagrindu projektavo. Tada užduodi klausimą: ar vilniečiai, rengėjai, gerai pažįsta Klaipėdą? Mano atsakymas – ne, nes tiek klaidų privelta – nurodomi pastatai, kurių nėra, nenurodomi tie, kurie buvo pastatyti“, – vertindamas dokumentą sakė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Pilna klaidų
Turime iš Architektų sąjungos ir laišką, kuriame kviečiama nepasirašyti tokio specialaus plano. Pati savivaldybė prieš keletą dienų Kultūros paveldo departamentui, Kultūros ministerijai išsiuntė raštą, kuriame priskaičiuota 50 klaidų. Ką tai reiškia? – klausia V.Juška.
Specialus planas, apimantis Klaipėdos Naujamiesčio teritoriją, pradėtas rengti 2012 metais, dabar jau 2018-ieji. Paprastai tokie planai rengiami apie trejus metus, tačiau šiam nepakako ir penkerių. Šio plano sumanytojas – Kultūros paveldo departamentas.
Sausio viduryje posėdžiavusi Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba pirmadienį paviešino posėdžio protokolą, kuriame teigiama, jog Naujamiesčio specialiajame plane daug klaidų, techninių trūkumų, netikslumų, loginių prieštaravimų, dviprasmybių ir t.t.
„Sprendiniai paruošti ant pasenusio topografinio pagrindo, kuriame fiksuoti jau neegzistuojantys pastatai. Ekspertai pabrėžė, kad sunkiai suprantama tokio dokumento esmė, jis neduoda jokių atsakymų ir nėra aišku, kaip pagerės situacija jį patvirtinus. Juo bus stabdoma ne tik planuojamos teritorijos plėtra, bet ir tvarkyba. Ekspertai mato du galimus scenarijus, reaguojant į svarstymui pateikto specialiojo plano sprendinius – vienas iš jų – atlikti ekspertinį Naujamiesčio specialiojo plano sprendinių vertinimą ir pateikti rengėjams konkrečias pastabas su siūlymais dėl kiekvieno koreguotino punkto, kitas – bandyti stabdyti Naujamiesčio spec. plano rengimo procedūrą ir reikalauti, kad rengėjai iš esmės peržiūrėtų ir pakoreguotų sprendinius“, – rašoma protokole.
Atsižvelgdama į rengiamo Klaipėdos Naujamiesčio spec. plano reikšmę ir šiame dokumente programuojamas pasekmes, Ekspertų taryba siūlo stabdyti Klaipėdos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos teritorijų tvarkymo specialiojo plano sprendinių viešo svarstymo procedūrą, rengėjams ištaisyti visus tikrovės neatitinkančius, dviprasmiškus ir klaidinančius netikslumus rengiamame dokumente pasirinktomis aprobuotomis priemonėmis ir atlikti pataisyto specialiojo plano ekspertinį vertinimą, kurį atlikus teikti pakartotinam viešam svarstymui.
Klaipėdą planuoja Vilniuje
Pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, teritorijų planavimo dokumentai rengiami atsiribojant nuo miesto specialistų ir visuomenės, o tai labai prasta praktika. Esą šiuo metu idėjos subrandinamos Vilniuje ir nuleidžiamos Klaipėdai – imkite ir gyvenkite pagal jas.
„O taip gyvent negalime, nes daugybė klaidų. Architektų organizacijas palaikome šiuo klausimu, kaip savivaldybė, nematome galimybės, kad specialieji planai būtų patvirtinti ir įsigaliotų Klaipėdos mieste. Klaidų spektras didelis. Turime iš Architektų sąjungos ir laišką, kuriame kviečiama nepasirašyti tokio specialaus plano.
Pati savivaldybė prieš keletą dienų Kultūros paveldo departamentui, Kultūros ministerijai išsiuntė raštą, kuriame priskaičiuota 50 klaidų. Ką tai reiškia? Taip, dalis per neapsižiūrėjimą, dalis sisteminio pobūdžio.
Patvirtintus tokį planą neišlįsime iš teismų. Mano manymu, užbraukiama visi 20 metų Klaipėdos miesto planavimo patirties. Patvirtinus tokį planą, netenka prasmės detalieji planai, kurie buvo patvirtinti Klaipėdos centre, atsiranda klausimas dėl teisėtų lūkesčių ir panašiai“, – kalbėjo V.Juška. Pasak jo, patvirtinus šį planą išeitų taip, kad prieš tai buvę dokumentai šioje teritorijoje nebegalioja. Pavyzdžiui, žmogus, įsigijęs sklypą su detaliuoju planu ir norėdamas statyti naują pastatą arba sutvarkyti seną, turėtų pripažinti, kad jo detalusis planas nustojo galioti ir turi iš naujo planuoti savo ateitį, remiantis nauju dokumentu.
Čia įvyks chaosas ir toks specialusis planas veda į teisinį chaosą, chaosą paveldosaugoje, – sakė V.Juška.
„Taip neturėtų būti. Detalieji planai galioja neterminuotai, šis specialusis planas neturėtų jų naikinti.
Ką darys savininkai, kurie įdėjo pinigus į teritorijų planavimą, o paaiškėja, kad jų reglamentai, aukštingumas, užstatymo tankis jau nebetinka, nes departamentas nustatė naujus apribojimus. Jie eis į teismą, skųs savivaldybę, kuri turės nurodinėti.
Čia įvyks chaosas ir toks specialusis planas veda į teisinį chaosą, chaosą paveldosaugoje“, – piktinosi V.Juška, kurio teigimu, rengiant tokius dokumentus būtina konsultuotis su visuomene, atvažiuoti, rodyti nuveiktą rezultatą. Nuo 2012 metų, kai pradėtas rengti specialusis planas, viešų pristatymų nebuvo daroma. Tai būtų naudinga siekiant išgirsti vietos specialistų nuomones, kurie nurodytų, kur daromos klaidos.
Pasak V.Juškos, iš specialaus plano buvo tikimasi modernumo, mat kai kurie dokumentai jau yra pasenę, tačiau viltis pakeitė įspūdis, jog bus dar daugiau chaoso.
Įneša sumaišties
Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkė Margarita Ramanauskienė 15min taip pat tikino, jog klaidų ir neatitikimų dokumente labai daug.
„Ir Vilniuje, ir Kaune specialieji planai stabdomi, nes tai labai didelė teritorija ir jos suvaldyti neįmanoma. Nėra prasmės rengti tokiai didelei teritorijai specialiųjų planų, kur smulkinama iki atskirų takų, įvažiavimo takelių, net gyvenant Klaipėdoje, vaikštinėjant nesužiūrėsi, o čia iš Vilniaus daroma.
Turbūt apskritai nereikia rengti specialaus plano, nes jis neturi prasmės, yra Bendrasis planas, vertingųjų savybių aprašai, nurodyti apribojimai, saugomi elementai. Specialusis planas yra perteklinis elementas, kuris nepadeda išsaugoti, o trukdo kažką tvarkyti, daryti. Daug dokumentų yra tai teritorijai ir tarsi viskas nubraukiama. Specialieji planai nereikalingi, jie niekam nepadeda, nei paveldosaugos problemų suvaldyti, nei architektams. Atsiranda tik daug daugiau apribojimų. Paveldosaugos tikslas ne stabdyti, o saugoti, kas yra išlikę“, – sakė M.Ramanauskienė.
Neseniai analogiškas planas buvo svarstomas sostinėje, ten sulaukta panašios reakcijos.
