Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikų teigimu, šių metų pirmą pusmetį Klaipėdoje NT rinkos tendencijos beveik nesiskyrė nuo tendencijų Lietuvoje. Registrų centro duomenimis per pusmetį Klaipėdoje parduoti 1504 butai, o tai yra 14,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Klaipėdoje butų segmente ypatingo proveržio nesimato – rinka gana stabili, tačiau didelė dalis individualių namų paklausos Klaipėdos rajone sugeneruojama būtent Klaipėdos miesto gyventojų sąskaita. Todėl prielaidų būsto paklausai augti Klaipėdos mieste nėra daug“, – rašoma bendrovės „Ekonomikos ir NT rinkos apžvalgoje“.
Tiesa, šį pusmetį uostamiestyje naujos statybos butų rinka buvo aktyvesnė nei prieš metus – parduoti 104 butai, t.y. 33 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Aktyvesni buvo ir plėtotojai, kurie rinkai pasiūlė 145 butus, t.y. 3,3 karto daugiau nei pirmąjį 2015 metų pusmetį.
Niekaip neparduoda ir naujų butų
Klaipėdoje, kitaip nei kituose miestuose, daug seniai neparduotų. Pavyzdžiui, bendrovė „Baltijos investicijų grupė“ 2010 metais baigė statyti 3 daugiabučius mieste, bet iki šiol negali parduoti 180 butų. Bendrovė „Plienas“ „Gandrališkių“ projekte nuo 2011 metų iki šiol nepardavė 115 butų. „Inreal“ skaičiuoja, kad Klaipėdoje vidutinio dydžio projektą pavyktų realizuoti per 2,5 metų. Palyginimui, Vilniuje tokį projektą pavyktų parduoti greičiau nei per metus.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius sako, kad užsistovėję ir neparduoti būstai iškreipia visą miesto statistiką.
„Lyginant su ankstesniais laikotarpiais, Klaipėdoje tendencijos geresnės, bet pagrindinė problema – paveldėti neracionalūs projektai. Tada visi pirko bet ką, bet sustojus rinkai dauguma dangoraižių pasirodė nepatrauklūs. Iki šiol nepavyksta jų parduoti ir jie iškreipia pasiūlos statistiką. Nei viename mieste nėra taip, kaip Klaipėdoje“, – tikina jis.
Analitiko nuomone, Klaipėdos NT rinką stabdo vidinė emigracija, darbo vietų trūkumas, todėl tokio spurto kaip Vilniuje artimiausiu metu nereikėtų tikėtis.
„Verslininkai nori investuoti ten, kur galima uždirbti iš kainų prieaugio, todėl daug kas renkasi Vilnių ir primiršta Klaipėdą. Be to, Klaipėda neturi tiek daug potencialo, kad galėtų vien tik iš vidinės paklausos prieaugį generuoti. Pavyzdžiui, Vilniuje aktyviai plečiasi verslo centrai, kuriamos darbo vietos aktyviau ir daugėja gyventojų. Jiems reikia būsto ir paklausa yra generuojama iš vidinių resursų, ko nematome Klaipėdoje. Dėl to Klaipėdai nepavyksta taip sparčiai augti kaip sostinei“, – mano A.Antanavičius.
Geriausiai uždirba iš nedidelių namų
Anot A.Antanavičiaus, pamokyti krizės NT plėtotojai stato nedidelius namus, kuriuos galima pakankamai greitai parduoti.
„Klaipėdoje dažniausiai imamasi nedidelių projektų ir taip mažinama rizika prarasti pinigus. Jeigu gerai sekasi, projektą didėja ir rinka plėtojama. Vilnius tą jau praėjo, Kaunas irgi, o Klaipėdoje dar negalime tikėtis didesnių projektų ir aktyvesnės plėtros“, – teigia A.Antanavičius.
Jam pritaria ir gyvenamųjų namų komplekso vystytojos bendrovės „Baltijos investicijų grupė“ direktorius Alvydas Misiūnas. Jo nuomone, Klaipėdoje naudingiausia imtis mažaaukštės statybos.
„Kiekviename mieste reikia parinkti atitinkamą projektų plėtros būdą. Grandiozinių planų turbūt ir mes nedarytume, niekas nebedarys. Prieš krizę visi buvo optimistiškesni nei šiandien. Visi pamokas išmokę, daro atsargiau ir po mažiau“, – sako A.Misiūnas.
Anot jo, Klaipėdoje dažniausiai dažniausiai perkamas 2-3 kambarių būstas už 60-70 tūkst. eurų.
Bėda – per didelės kainos
„Remax“ biuro Klaipėdoje vadovas Ramūnas Sobutas mano, kad pagrindinė Klaipėdos NT rinkos problema – per mažai laisvo ploto patogiems projektams ir per auštos kainos.
„Yra daug neparduoto turto. Be to, nėra patrauklių sklypų, kur būtų galima statyti daugiabučius. Čia pasiūla ribota. Be to, kaip Klaipėdos rinkai kainos pakankamai didelės. Jos panašios kaip Kaune, o kai kuriais atvejais siekia ir Vilniaus“, – sako R.Sobutas.
„Inreal“ duomenimis, ekonominės klasės butų kaina vidutiniškai siekia 1130 eurų už kv. m, vidutinės klasės – 1350 eurų už kv. m, o prestižinės klasės butų kaina – 1970 eurų už kv. m.
Palyginimui, Vilniuje ekonominės klasės butų kaina vidutiniškai siekia 1360 eurų už kv. m, vidutinės klasės – 1720 eurų už kv. m, o prestižinės klasės butų kaina – 2730 eurų už kv. m.
