Marius 15min pasakojo, kad kovo pabaigoje kreipėsi į SEB banką dėl galimybės su paskola įsigyti 31 tūkst. vertės gyvenamosios paskirties sklypą Kaune, Fredoje.
„Mano tėvai nusižiūrėjo sklypą ir norėjo pirkti. Jie gyvena ne Lietuvoje, tad paklausė manęs, ar galiu nupirkti. Paskambinau bankui paklausti, ar galima gauti 20 tūkst. eurų paskolą. Pasakė, kad gali suteikti paskolą, jei įkeičiamas namo turtas, bet sklypo finansuoti bankas negali. Klausiau, ar galiu gauti vartojimo paskolą, bet ji sklypui įsigyti taip pat nėra duodama“, – iš banko konsultantės sužinotą informaciją perpasakojo Marius.
Iš banko atstovo pasakojimo jis supratęs, kad sklypą belieka įsigyti savo lėšomis, nes paskolos gauti negalima.
Vyrui pasirodė keista, kad mašinai, siurbliui ar bet kokiam greitai nuvertėjančiams produktui kreditą galima gauti, o štai sklypui, kuris gali būti kaip investicija ir turi išliekamąją vertę – ne.
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys Saulius Vagonis 15min teigė, kad iš tiesų bankai labai retai finansuoja žemės sklypų įsigijimą. Ekspertas paaiškino, kad tokios bankų sprendimo priežastys – po 2005-2007 metų NT bumo išmoktos pamokos.
15min aiškinosi, kurie bankai finansuoja vien tik žemės sklypo įsigijimą, o kurie skolina tik tuomet, jei tame sklype planuojamos namo statybos.
