Mažiau nei 2 proc. 25-34 metų amžiaus danų gyvena kartu su tėvais, ir tai yra žemiausias rodiklis visoje Europoje. Apskritai skandinavai gyventi su tėvais nemėgsta – vos 4 proc. jų iki 34 metų nepalieka savo savo tėvų. Tuo metu kitur Europoje ir tradicijos visai kitokios. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė jaunų bulgarų ir graikų gyvena po tėvų stogu, skelbia bigthink.com.
Taip pagal šį rodiklį Europą galima dalinti į Šiaurės ir Pietų, tačiau ryški skirtis matoma ir analizuojant Rytų bei Vakarų Europos įpročius.
Vakarų Europoje dauguma jaunų žmonių labai greitai susiranda būstą atskirai nuo tėvų. Beveik 90 proc. žmonių iki 35 metų Prancūzijoje ir Nyderlanduose gyvena atskirai nuo tėvų, išsikrausto ir 85 proc. britų, belgų, šveicarų.
Kiek sunkiau išsikrausto vokiečiai, vis tik 82 proc. jų iki savo 35 gimtadienio palieka mamą ir tėvą. Rytų Europoje paveikslas yra kitoks. Apie 45 proc. lenkų, vengrų, slovėnų ir rumunų iki 34 metų vis dar gyvena su savo tėvais. Rekordininkai yra slovakai – 57 proc. jų gyvena po tėvų stogu.
Rytų Europos rodikliai panašūs į Pietų Europos: Italijoje ir Portugalijoje rodiklis siekia apie 45 proc., kaip ir Rumunijoje bei Slovėnijoje (ir Lenkijoje bei Vengrijoje), Ispanija su 37,2 proc. patenka į tą pačią kategoriją kaip ir čekai (33,7 proc.), lietuviai (33,5 proc.) ir latviai (34,5 proc.). Airija su 22,6 proc. yra arti Estijos (20,2 proc.).
Kodėl danai taip skuba palikti namus, o slovakai, kaip ir daug kitų Europos Rytų bei Pietų tautų, taip nenori kraustytis į savo būstą?
Danijoje viskas aišku – danai gauna gauna specialias stipendijas. Jos, priklausomai nuo to, kur pasirenki gyventi, gali siekti iki 960 dolerių. Todėl danai labai stengiasi nelikti gyventi su tėvais. Tiesa, kaip kurie aiškina, kad Danijoje ir šiaip įprasta palikti tėvus, nepriklausomai nuo paramos.
Šalyse, kur daug žmonių gyvena su tėvais, taip yra ir dėl socialinių, ir dėl ekonominių priežasčių. Kultūriniai skirtumai yra didesni tarp Europos Šiaurės ir Pietų, tuo metu skirtį tarp Rytų ir Vakarų Europos labiau lemia ekonominiai skirtumai.
Štai kelios statistiką iliustruojančios citatos:
- „Mano (slovėno) artimieji gyvena su savo tėvais daugiau dėl ekonominių dalykų, nors ir kultūra yra svarbi“.
- „Mes, graikai, gyvename su tėvais tol, kol nesusituokiame – tokia yra mūsų kultūra. Mes esame artimesni savo šeimai nei, tarkime, vokiečiai. Dauguma vokiečių net nepažįsta savo antros eilės pusbrolių“.
- „Aš esu iš Portugalijos. Mes tiesiog neturime tokios ekonominės galios kaip Šiaurės Europoje“.
- „Tipinis namas Švedijoje turi 4-6 kambarius, ir dauguma tėvų gyvena butuose, kurie retai yra didesni nei 4 kambarių. Tai reiškia, kad vaikai dažniausiai turi tik vieną nedidelį kambarį ir yra tik viena ar dvi bendros erdvės“.
