Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kodėl daugiabučių renovacija vis dar kelia klausimų?

Pagal Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojamą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje daugiabučiai renovuojami jau 15 metų, o nuo 2013 m. iš viso Lietuvoje atnaujinta daugiau nei 2300 daugiabučių. Per šį laikotarpį renovacijos programa buvo ne kartą koreguota, bet gyvenamųjų namų atnaujinimas visuomenėje išliko kontraversiška tema. Kodėl iki šiol dalis gyventojų nepasitiki ir skeptiškai vertina būsto atnaujinimą, kurį dalinai finansuoja ir valstybė?
Daugiabučių renovacija
Daugiabučių renovacija / BETA nuotr.

„Dėl daugiabučių renovacijos nuogąstauja daugiabučių gyventojai, kurie nėra asmeniškai susidūrę su savo gyvenamųjų pastatų atnaujinimu. Šiuos nuogąstavimus įprastai kelia informacijos apie renovacijos procesus trūkumas ir dėl to kylantys įvairūs mitai apie būsto atnaujinimą. Neigiamo išankstinio nusistatymo nebūtų, jeigu gyventojai žinotų, kur ir kada kreiptis į atsakingus asmenis ir institucijas dėl abejonių keliančių situacijų“, – pastebi Valius Serbenta, BETA direktorius.

Sovietiniai daugiabučiai išstovės ilgiau už naujus

Senos statybos daugiabučių renovacija neišvengiama. Nepaisant šio fakto, vis dar vyrauja nuomonė, kad sovietiniai daugiabučiai yra tvaresni už naujus. Reguliariai reikia rūpintis tiek naujai pastatytu, tiek renovuotu daugiabučiu, o dar labiau – sovietinės statybos pastatu. Sovietiniai daugiabučiai dažniausiai pradedami atnaujinti nuo kosmetinio remonto. Vis dėlto tai – laikinas sprendimas, nepadedantis spręsti energinių senos statybos daugiabučių problemų.

Kompleksinė renovacija prailgina ir namo eksploatacijos laiką. Išsprendus tik vieną problemą, kitos namo konstrukcijos – pamatai, sienos, stogas, vamzdynai, toliau sensta ir anksčiau ar vėliau prireiks jas atnaujinti.

Investicijos, kurios neatsipirks

Renovuotuose būstuose šilumos poreikis sumažėja vidutiniškai 50-60 proc., sumažėjusios išlaidos už šildymą padeda atpirkti išlaidas. Taip pat finansinę naudą teikia nepriklausomybė nuo kintančių šiluminės energijos kainų, bei padidėjęs būsto likvidumas.

Kalbėdami apie investicijų atsiperkamumą turėtume nepamiršti ir tokių rodiklių kaip gyvenimo kokybės didėjimas, teigiamas poveikis sveikatai ir klimato kaitos mažinimas. Ne visas renovacijos naudas galima išreikšti pinigais.

Prasčiausia kokybė už aukščiausią kainą

Visos daugiabučių namų renovacijai naudojamos medžiagos turi būti sertifikuotos. Esminiai reikalavimai statybos produktams yra keli: jie turi būti mechaniškai patvarūs, atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus bei higienos normas – negali būti naudojamos medžiagos, uždraustos Europos Sąjungoje. Medžiagoms taip pat yra nustatyti energinio efektyvumo ir aplinkosauginiai reikalavimai.

Preliminari daugiabučio namo atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina yra nustatoma vadovaujantis LR Aplinkos ministerijos atestuotos įmonės „Sistela“ rinkos duomenų pagrindu sudarytais statybos darbų ir resursų skaičiuojamųjų kainų kainynais.

Renovacijos rinkos tendencijų analizė rodo, jog daugiabučių namų atnaujinimo projektų statybos darbų kainos vidutiniškai yra mažesnės už skaičiuojamą rinkos kainų vidurkį.

Negyvensiu tiek, kad spėčiau išsimokėti paskolą

Galimybė atnaujinti savo daugiabutį yra sudaroma visiems gyventojams – socialiai jautriems butų savininkams valstybė kompensuoja ne tik visas projekto parengimo ir techninės priežiūros bei administravimo išlaidas (kaip ir visiems gyventojams), bet ir paskolą bei jos palūkanas.

Visiems renovacijos dalyviams išduodamas banko kreditas lengvatinėmis 3 proc. palūkanomis pirmiems 5 metams. Pasiėmus paskolą, metinės gyventojų išlaidos nepadidėja arba padidėja minimaliai – po renovacijos vidutiniškai yra sutaupoma 50-60 proc. šilumos energijos, todėl prieš būsto atnaujinimą lubas siekusios šildymo sąskaitos sumažėja perpus.

Atsakingų asmenų už nekokybišką darbą nerasi

Jeigu po renovacijos pastebima, jog renovacijos darbai atlikti nekokybiškai arba atnaujinant daugiabutį buvo padaryta klaidų, už jas garantinio laikotarpio metu, Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas.

Ant kurio iš jų pečių gali kristi atsakomybė priklauso nuo to, dėl kurio iš statybos dalyvių padarytų pažeidimų atsirado statybos defektų. Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme išdėstytomis nuostatomis, statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis negu 5 metai matomų darbų, 10 metų paslėptų statinio elementų (pvz. vamzdynai) bei 20 metų, jeigu buvo nustatyta, kad šiose detalėse yra tyčia paslėptų defektų.

Nepaisant mitų, pasitikėjimas auga

Nepaisant egzistuojančių mitų, Lietuvos gyventojai vis pozityviau žiūri į daugiabučių renovaciją. 77 proc. žmonių, gyvenančių daugiabučiuose, pastatytuose iki 1993 m., esant tinkamoms aplinkybėms dalyvautų savo pastato atnaujinimo procesuose. 2018 m. šiam klausimui pritarė 62 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų – tai yra 15 proc. mažiau negu šiemet.

V. Serbenta teigia, kad didėjantis pasitikėjimas pastatų modernizacija ir noras aktyviau įsitraukti į renovaciją rodo sėkmingą programos vystymąsi.

„Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą keitėme ir tobulinome ne kartą, tačiau nuolat ieškome būdų, kaip renovacijos procesą vykdyti dar sklandžiau. Siekiame, kad programos dalyviai kuo greičiau galėtų pajusti geresnę gyvenimo kokybę, o tai, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai nerenovuotų daugiabučių gyventojų norėtų atnaujinti savo būstus reiškia, kad judame teisinga linkme“, – sako pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos