2015–2018 m. kasmet buvo išduodama apie 17 tūkst. statybos leidimų, dalies iš jų teisėtumą vertino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Apie 7 proc. iš visų patikrintų savivaldybių išduotų statybos leidimų ji pripažino neteisėtais. Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatai atskleidžia, kad tai lemia keletas priežasčių.
Teisės aktuose nustatyta, kokius reikalavimus reikia atitikti, kokius dokumentus reikia pateikti statybos leidimui gauti, kokios institucijos turi dalyvauti išduodant statybos leidimą, tačiau savivaldybės, išduodamos statybos leidimus, ne visada tai užtikrina.
Pasak auditorių, daugiau nei trečdaliui iš neteisėtai išduotų leidimų statytojai pateikė ne visus reikalingus dokumentus, o savivaldybės jų nepareikalavo, 16 proc. atvejų savivaldybės nepaskyrė visų leidimo išdavimo derinime dalyvaujančių subjektų, 6 proc. atvejų leidimai buvo išduoti statytojams, neturintiems teisės vykdyti statybų.
Taip pat auditoriai pastebi, kad trečdalis statytojų atitiko nustatytus reikalavimus, pateikė visus reikalingus dokumentus, savivaldybės paskyrė visus leidimo išdavimo derinime dalyvaujančius subjektus ir jie pateikė patikrinimo išvadas, tačiau inspekcija leidimą vis tiek pripažino neteisėtu, nes statinio projekto sprendiniai neatitiko nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, atitikties teritorijų planavimo dokumentams.
Audito metu buvo nustatyta atvejų, kai statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bet administracinė atsakomybė netaikyta dėl teisės aktuose numatytos senaties. Siekiant didinti neteisėtų statybų prevenciją ir užtikrinti, kad už statybos srities pažeidimus nebūtų išvengiama atsakomybės pritaikius senatį, būtina organizuoti statybos valstybinės priežiūros tikrinimus taip, kad jie būtų atlikti iki nustatyto senaties termino pabaigos.
„Jei norime išvengti tokių situacijų, kai, išdavus statybos leidimą, jis vėliau pripažįstamas neteisėtu, būtina užtikrinti, kad statybos leidimų išdavimo sistema veiktų efektyviai. Tai pasiekti leistų kartu veikiantys ir efektyvumą užtikrinantys elementai: statybos leidimų išdavimo sistema, kompetencija ir atsakomybė. Stringant bent vienam iš jų, didėja tikimybė gauti leidimą, kuris vėliau bus pripažintas neteisėtu“, – sako Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.
Auditas atskleidžia ir kitų problemų: statybos užbaigimo procedūroje dalyvaujančios institucijos nedalyvauja išduodant statybos leidimus, o išdavime dalyvaujanti institucija nedalyvauja statybos užbaigimo procedūrose. Dėl šių priežasčių sudaromos prielaidos statiniuose nesuprojektuoti ir neįgyvendinti jų eksploatacijai svarbių techninių sprendinių, pavyzdžiui, reikalavimus atitinkančią priešgaisrinę signalizaciją.
Įgyvendinus šio audito rekomendacijas, laukiamas jo poveikis – efektyviai veikianti statybos leidimų išdavimo sistema, kuri neleis susidaryti situacijoms, kai statytojas turi leidimą statyti, tačiau jis pripažįstamas išduotu neteisėtai.
Šis auditas yra pirmasis iš Valstybės kontrolės atliekamų auditų ciklo statybų ir infrastruktūros tema. Artimiausiu metu planuojama pristatyti audito „Teritorijų planavimas“ rezultatus.
