Augo sparčiausiai, bet vis dar dugne
Pastaruosius kelerius metus Lietuvos sostinės gyventojų būsto įperkamumo rodiklis, palyginti su Ryga ir Talinu, augo sparčiausiai. Šiemet vilniečių galimybės įpirkti nuosavą būstą per metus šoktelėjo 6,4 proc., tačiau vilniečių įperkamumas niekaip nepaveja Latvijos ir Estijos sostinių gyventojų.
2016 metų „Swedbank“ skaičiavimai rodo, kad Vilniaus gyventojų būsto įperkamumo rodiklis siekia 124,3, kai Rygos – 162,5, o Talino 145,9. Pagal ką gi nustatomas šis rodiklis?
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė aiškino, kad, skaičiuojant gyventojų būsto įperkamumą, imamas 55 kv. m vidutinės kainos būstas visose sostinėse.
Vilniaus gyventojų būsto įperkamumo rodiklis siekia 124,3, kai Rygos – 162,5, o Talino 145,9.
„Vertinamos galimybės įpirkti tokį būstą namų ūkiui, kurio pajamos yra pusantro vidutinio atlyginimo tame mieste. Minėtas namų ūkis ima paskolą 30-čiai metų ir turi įnešti 15 proc. pradinio įnašo. Įvertinę tai, skaičiuojame, kiek procentų pajamų reikia skirti būsto paskolai.
Jeigu paskolai reikia skirti 30 proc. pajamų, mes sakome, kad butas yra įperkamas. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Vilniuje būsto įperkamumo rodiklis buvo 124, tai reiškė, kad namų ūkio pajamos yra 24 proc. didesnės nei pakankamos. Kitaip tariant, paskolai reikės skirti net mažiau nei 30 proc. pajamų“, – vertinimo kriterijus vardijo V.Šečkutė. Pasak jos, jei rodiklis nesiektų 100, galima būtų teigti, kad miestiečiams nuosavas butas yra neįperkamas.
Pradinis įnašas – didžiausia kliūtis
Planuojantiems būsto įsigijimą kone esminiu iššūkiu tampa ne būsimos paskolos įmokos, o reikalaujamas įnašas, kuris sudaro 15 proc. planuojamo įsigyti būsto vertės. Vertindami trijų Baltijos šalių sostinių galimybes įsigyti būstą, ekonomistai vertina ir tai – per kiek laiko namų ūkis galėtų sutaupyti įnašui. Čia vilniečiai ir vėl dugne. Estijos sostinėje šeimai pagyventi susispaudus, iki kol sutaupys būsto įnašui, tektų 29,7 mėn., Rygoje – 26 mėnesius, o štai Vilniuje – 38,1 mėn. Per tiek laiko, skaičiuojama, pusantro vidutinio atlyginimo gaunantis namų ūkis sukauptų 15 proc. planuojamo įsigyti vidutinio miesto būsto kainos.
Vertėtų paminėti ir tai, kad siekiant objektyvumo, reikalaujamo pradinio įnašo rodikliai suvienodinti – skaičiuota 15 proc. Nors Rygos gyventojams sukaupti reikiamą sumą pavyktų dar greičiau, nes Latvijoje bankai reikalauja 10 proc. pradinio įnašo.
Estijos gyventojams pagyventi susispaudus, iki kol sutaupys būsto įnašui, tektų 29,7 mėn., Rygos gyventojas – 26 mėnesius, o štai Vilniaus – 38,1.
Kur šuo pakastas?
Vertindamas būsto įperkamumo tendencijas Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad kurioje šalyje būstas bebūtų, jo įperkamumą labiausiai lemia trys veiksniai – gyventojų pajamos, būsto kaina ir palūkanų dydis. Vieni iš šių veiksnių veikia Vilniaus naudai, tačiau kiti – kitų Baltijos šalių sostinių naudai, aiškino pašnekovas.
„Pavyzdžiui, būsto paskolų palūkanų dydis Vilniuje yra mažiausias, tačiau to įtaką atsveria vidutinis atlyginimas, kuris Lietuvos sostinėje taip pat yra mažiausias. Nors Taline būstas yra brangiausias Baltijos šalyse, vidutinis atlyginimas šiame mieste yra didesnis, o tai ir daro Talino gyventojų galimybes įsigyti būstą geresnes nei vilniečių“, – kalbėjo A.Škarnulis.
V.Šečkutė atkreipė dėmesį ir į bendrą rinkos situaciją per pastaruosius šešerius metus. „Palūkanų norma 2010 metais tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje siekė apie 4 proc., o dabar Lietuvoje, palyginti su kitomis, mažiausios – siekia apie 2 proc. Situacija labiausiai ir ėmė keistis po 2010 m. Rygoje, sakykime, kainos augo lėčiau nei atlyginimai. Tai ir buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įperkamumo rodiklis ėmė augti. O Vilniuje kainos ir atlyginimai augo beveik vienodai, todėl teoriškai Lietuvos sostinėje įperkamumas būtų likęs toks pat. Dabartinį įperkamumo augimą labiausiai lėmė kritusios palūkanos“, – komentavo ekonomistė.
Įnašas vidutiniokams – įmanoma misija?
Paprašytas įvertinti realias vilniečių galimybes susitaupyti įnašui tokiomis sąlygomis, A.Škarnulis ėmė skaičiuoti du vidutinius atlyginimus uždirbančio namų ūkio padėtį. „Iš tiesų vidutinė Vilniaus šeima būsto pradiniam įnašui taupytų apie porą metų. Bet kokiu atveju, taupant pradiniam įnašui, itin svarbus tampa atsakingas asmeninių finansų valdymas ir finansinė disciplina. Ypač tada, kai taupymo laikotarpiu dar reikia ir nuomotis gyvenamąją vietą“, – pabrėžė pašnekovas.
„Pavyzdžiui, vidutiniam dviejų asmenų namų ūkiui, gyvenančiam Vilniuje ir gaunančiam vidutinį šiame mieste mokamą atlyginimą bei siekiančiam įsigyti įprastą dviejų kambarių naujos statybos butą, taupymo sprendimai galėtų atrodyti taip: 2016 m. III ketvirtį vidutinis atlyginimas „į rankas“ sudarė 686 Eur, taigi du dirbantys asmenys per mėnesį turėjo gauti 1 372 Eur. Jei tokia šeima taupymui atideda trečdalį savo pajamų, ji kas mėnesį sutaupys 458 Eur“, – planą dėstė A.Škarnulis.
Įvertinus nuomos išlaidas panašiame kaip siekiama įsigyti bute, apie 350 Eur per mėnesį, namų ūkiui kasdienėms vartojimo reikmėms kas mėnesį liktų apie 564 Eur.
„Norint įsigyti naujos statybos 50 kv. m butą Vilniuje šeimai, 2016 m. gruodžio mėn. duomenimis, už jį būtų tekę sumokėti 76 400 Eur. Taigi šeima turėtų būti sukaupusi 11,5 tūkst. Eur pradiniam įnašui, kurį sutaupyti užtruktų apie porą metų. Įvertinus nuomos išlaidas panašiame kaip siekiama įsigyti bute – apie 350 Eur per mėnesį, namų ūkiui kasdienėms vartojimo reikmėms kas mėnesį liktų apie 564 Eur“, – skaičiavo A.Škarnulis.
Taigi, norėdama sukaupti pradiniam įnašui, kelerius metus du vidutinius atlyginimus uždirbanti šeima, gal ir su atžalomis, turėtų gyventi už 564 Eur. Jei grįšime prie įperkamumo rodiklio skaičiavimo ir vertinsime namų ūkį, uždirbantį pusantro vidutinio atlyginimo, matysime dar liūdnesnį vaizdą.
Pusantro vidutinio atlyginimo uždirbančios šeimos pajamos „į rankas“ siekia apie 1 029 Eur. Trečdalį pajamų skirdama įnašo taupymui, tokia šeima turėtų atsidėti 339 Eur. Jei iš mėnesio pajamų atimtume ir minėtą būsto nuomą – apie 350 Eur, namų ūkiui pragyventi liktų maždaug 343 Eur.
Taigi sutilpti į tokią sumą kelių asmenų šeimai – tikrai nemenkas iššūkis. O tai rodo, kad net uždirbant vidutinį atlyginimą sutaupyti būsto pradiniam įnašui – rimtas galvos skausmas. O jei dar įvertintume tai, kad Lietuvoje net ir tą vidutinį atlyginimą oficialiai uždirba tik apie trečdalis gyventojų, „įperkamumu“ tai pavadinti gali būti sunkoka.
