Toje dar „nenubučiuoto“ Užupio vietoje, kur neužklysta žioplinėtojai, Paupio gatvėje, netoli kailių siuvyklos, veikia jaunimo nakvynės namai ir baras „Downtown Forest Hostel & Camping”. Kol kas rami Paupio gatvė jau netrukus gali pavirsti dar viena judria ir gyvybės pilna miesto arterija.
Tokių vietų kaip Paupio gatvė Vilniuje – beveik vieninteliame Lietuvos mieste, kur gyventojų skaičius nemažėja – yra ir daugiau. Šiuo metu ten apsimoka pirkti būstą – ateityje, kai kaimynystė pavirs į tikrai šaunią vietą gyventi, šoktels ir to būsto kaina.
Bet kaip žinoti, kurios sostinės gatvės prisikels gyvenimui, o kurios taip ir liks merdėti?
Naujamiesčio mitas
Nori ateityje gyventi gerame mikrorajone su išvystyta socialine infrastruktūra? Pirk butą Naujamiestyje, vienas kitą moko į būsto medžioklę pasileidę vilniečiai. Naujamiestyje būstas kol kas pigesnis nei Senamiestyje, ir netrukus gyvenimas jame primins gyvenimą miesto centre.
Tačiau Naujamiestis yra labai didelis, ir, vienam kvartalui išsiplėtus, išgražėjus, kitas taip ir liks merdėti, 15min.lt aiškino „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
„Taigi labai skirtingos vietos ir perspektyvos. Ir tame pačiame Naujamiestyje yra vietų, kur kažkas gali brangti. Pavyzdžiui, gamyklų teritorijos savo perspektyvą turi. Bet reikėtų kalbėti ne apie ištisus rajonus, o apie konkrečias vietas“, – aiškino S.Vagonis.
Pavyzdžiui, niūroka Naujamiestyje už Savanorių „Rimi“ parduotuvės, judant Naugarduko gatvės link. Ten įsikūrę keli autoservisai, pakeliui dar yra viena karvelidė, o jau Naugarduko gatvėje netoli Elektronikos fakulteto – vienišas „Submarinas“.
Tačiau kai kurios šalia esančios Naujamiesčio gatvės veja vaiduoklius lauk. Štai, pavyzdžiui, T.Ševčenkos gatvėje pamažu randasi gyvybė. Pastate, iš kurio rytais sklisdavo šviežių cinamoninių bandelių kvapas, dabar įsikūrė loftų gyventojai.
Kauno gatvėje, vilniečiams gerai žinomoje „Elfos“ elektrotechnikos gamykloje (arba, kaip sakydavome vaikystėje, grąžtų gamykloje), taip pat buvo įrengti loftai. Mindaugo gatvėje kuriasi visas naujas kvartalas.
O kur žmonės – ten ir gyvenimas. Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys 15min.lt pasakojo, kad projektų vystytojams yra keliami reikalavimai dėl tam tikros infrastruktūros.
„Joks pastatas, net ir pats mažiausias, neveikia be tam tikros infrastruktūros. Miesto ūkis kelia reikalavimus, be kurių namas ar kompleksas negali stovėti. Turiu omenyje ne tik inžinerinę infrastruktūrą, yra ir tokie dalykai kaip transporto infrastruktūra, tai yra gatvių įrengimas, šaligatvių, dviračių takų, apšvietimo ir t.t.“, – sakė jis.
Kai kurios statybos bendrovės investuoja ir į aplinką, pavyzdžiui, želdynus (prisiminkime Ozo kvartalą). Prie naujų „Oslo namų“ Mindaugo gatvėje įsikūrė Johno Lennono skulptūra, neabejotinai atviliosianti dar vieną kitą miesto gyventoją į Naujamiestį.
Akivaizdu, kad „auksinių“ miesto vietų yra – būstas ten kol kas pigesnis, tačiau, mikrorajonams gražėjant ir gerinant infrastruktūrą, veikiausiai brangs.
Siūlo rinktis ne mikrorajoną, o kvartalą
„Yra vienos už kitas geresnės vietos. Tam tikruose rajonuose būstas brangs X proc., o ypatingose vietose – X+10 ar 20 proc. Bet, galvojant apie ilgesnę perspektyvą, gal ir galima galvoti, kur tas būstas bus paklausesnis, kainuos brangiau arba netgi nuvertės mažiau. Juk būstas laikui bėgant sensta, dėl to jis praranda dalį savo vertės, o ne tik nuolatos brangsta“, – S.Vagonis pabrėžė, kad nuspėti tokias vietas nėra lengva.
A.Blotnys tarp besiplečiančių rajonų daugiausia minėjo centrinę miesto dalį.
„Jeigu pasižiūrėsite – kranų ganėtinai daug. Turiu omenyje ir Užupį, ir Mindaugo gatvės rajoną, ir Stoties rajoną. Ten statomi ganėtinai nemaži kompleksai. Daug planų yra Paupio teritorijoje, taip pat juda ir Paplaujos gatvės rajonas. Tradiciškai statybų daugiausia Pilaitėje, jeigu kalbame apie daugiabučius. Jeigu kalbame apie mažaaukštę statybą, tai čia jokios ypatingos sistemos nėra, jos yra visur. Soduose vyksta plėtra“, – pasakojo jis.
S.Vagonis siūlo kalbėti ne apie mikrorajonus, bet apie tam tikrus kvartalus, kuriuos sutvarkius, būsto vertė ten smarkiai išaugtų.
„Užupio gražiosios vietos yra sutvarkytos ir vargu ar jas galima dar labiau pagražinti. Tačiau yra tokių vietų, kur plėtra vyksta tik dabar arba vyks ateityje“, – kalbėjo jis.
Brangiausias būstas – Senamiestyje
Portalo Aruodas.lt 15min.lt pateiktais duomenimis, šiuo metu butus už didžiausią kainą norima parduoti Vilniaus Senamiestyje (vidutinė pasiūlos kaina yra 2266 Eur/kv. m), Žvėryne (2194 Eur/kv. m), Valakampiuose (2135 Eur/kv. m), Verkiuose (2056 Eur/kv. m), Užupyje (1926 Eur/kv. m).
Palyginti, vidutinė butų pasiūlos kaina visame Vilniuje siekia apie 1533 Eur/kv. m, taigi mikrorajonuose, kur pasiūlos kainos didžiausios, kaina gali būti 25–40 proc. didesnė nei vidutinė.
Aruodas.lt duomenimis, didžiausias parduodamų butų skelbimų skaičius matomas šiose miesto dalyse: Naujamiestyje (12 proc. visų butų skelbimų), Senamiestyje (11 proc.), Pašilaičiuose (9 proc.), Žirmūnuose (8 proc.), Antakalnyje (7 proc.).
„Gali būti, kad dalis skelbimų yra apie tą patį pasiūlos objektą (pavyzdžiui, reklamuoja savininkas ir brokeris; keli skirtingų agentūrų brokeriai atstovauja savininkui ir pan.), todėl skelbimų skaičius nebūtinai rodo skirtingų NT objektų skaičių“, – aiškina portalo analitikai.