Emigrantai ieškosi naujų namų Lietuvoje
Nemaža dalis į užsienį išvykusių uždarbiauti lietuvių tėvynės iš savo ateities planų neišbraukia: vieni planuoja į ją grįžti ir čia kurti savo ateitį, kiti – Lietuvą mato kaip tinkamą verslo platformą. Nekilnojamo turto agentūros „011“ vadovas Mantas Jaruševičius išskiria tris scenarijus.
„Vieni emigrantai nusiperka mažus butukus, tam, kad grįžę turėtų kur apsistoti ir pailsėti. Šie žmonės į Lietuvą žvelgia jau tik kaip į šalį, kurioje aplanko gimines, atostogauja, tačiau savo ateitį sieja su šalimi, kurioje uždirba pinigus. Antra grupė perka vidutinės klasės ir dydžio butus ir juos išnuomoja. Trečioji emigrantų grupė ta, kuri ketina grįžti į Lietuvą visam laikui, ieško kotedžų ar nuosavų namų,“ – sako jis.
Prieš keletą metų Lietuvą palikęs ir į Jungtinę Karalystę gyventi išvykęs Linas Radevičius tik patvirtina NT brokerio žodžius.
Tiem, kas neturi kur apsistoti ar nenori įkyrėti savo draugams, būstas Lietuvoje atstoja viešbutį.
„Tiem, kas neturi kur apsistoti ar nenori įkyrėti savo draugams, būstas Lietuvoje atstoja viešbutį. Juk mes dažniausiai grįžtame pailsėti ir susitvarkyti įvairiausių reikalų. Lietuvoje praleidžiame nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tiek laiko viešbutyje gyventi nepatogu ir brangu. Žinoma, yra ir kita grupė, kurie neblogai užsidirbę nori sugrįžti į Lietuvą, tada ieškoma taip Anglijoje pamėgtų kotedžų,” – pasakoja L. Radevičius.
Pasak NT brokerio M. Jaruševičiaus, emigrantai nėra retas klientas ir nekilnojamo turto agentūrose.
„Per mėnesį į Lietuvą sugrįžusių emigrantų, kurie įsigyja įvairiausius būstus – nuo mažų butukų iki prabangių kotedžų, pasitaiko bent keletas. Apibendrinant, galėčiau pasakyti, kad pardavimų skaičius emigrantų tarpe auga. Ypač tai juntama vasaros metu. Paskutiniais mėnesiai emigrantai sudarė apie 20% mūsų klientų,” – teigia M. Jaruševičius.
Problema – kaip apžiūrėti norimus namus
Ieškodami būstų emigrantai ypatingų reikalavimų nekelia, bet, anot M. Jaruševičiaus, pageidavimai būna labai skirtingi.
„Viena dalis emigrantų nori, kad viskas būtų kaip toje šalyje, kurioje jie dirbo. Daugelis pripranta prie kotedžų, todėl ir sugrįžę į Lietuvą nori turėti kiemelį, kuriame galėtų pasikepti mėsos ar garažą automobiliui. Kiti – priešingai, nori, kad viskas būtų lietuviška, paprasta, nereikalauja nieko įmantraus, nekasdieniško,“ – emigrantų norus apibendrina NT ekspertas.
Tiek Anglijoje gyvenantis L. Radevičius, tiek ir NT brokeriai pastebi kitą aktualią problemą – kaip apžiūrėti pasirinktą būstą.
Visgi, namas yra toks pirkinys, kurį turi būtinai apžiūrėti pats, juk nepasikliausi tik draugų nuomone ar nuotrauka. Deja, būnant užsienyje apžiūrėti patikusius būstus yra labai sudėtinga
„Norėdamas nusipirkti namus Lietuvoje paiešką pradėjau žiūrinėdamas internetinius skelbimus, prašydamas giminaičių ir draugų pagalbos. Visgi, namas yra toks pirkinys, kurį turi būtinai apžiūrėti pats, juk nepasikliausi tik draugų nuomone ar nuotrauka. Deja, būnant užsienyje apžiūrėti patikusius būstus yra labai sudėtinga,“ – sako būsto Lietuvoje ieškantis Linas.
M. Jaruševičiaus teigimu, ši problema tampa vis aktualesnė, nes vis daugiau lietuvių pradėjo ieškotis būstų Lietuvoje.
„Tai išties opi problema gyvenantiems užsienyje, tačiau ieškantiems namų tėvynėje. Matydami šią problemą ir sulaukdami vis daugiau klientų prašymų nusprendėme rugsėjo 27-28 dienomis Kaune rengti jau antrąją „Būstų medžioklę“, kurios metu sugrįžę lietuvaičiai turės galimybę aplankyti apie 200 objektų ir išsirinkti tai, kas jiems geriausia,” dėsto M. Jaruševičius.
„Tokio tipo renginiai yra itin patogus būdas įsigyti naujus namus. Žmonės turi objektų planą, pagal jį susidaro kelionės grafiką, o norimo būsto dokumentus gali užpildyti vietoje su NT agentu, kuris suteiks visą reikiamą informaciją. Žinoma, taip pat labai svarbu, kad tokių renginių metų žmonės turėtų ir papildomos naudos. Mes „Būstų medžioklėje“ siūlome išskirtines nuolaidas, kurias bus galima gauti tik šio renginio metu. Naujus namus galima nusipirkti net iki 40 tūkst. pigiau,” – nuolaidų svarbą akcentuoja NT agentūros „011“ vadovas M. Jaruševičius.
