Kolektorinė sistema užtikrina šilumos kiekio kontrolę
Vienas iš galimų variantų yra kolektorinė šildymo sistema. Šios sistemos atveju visi radiatoriai bute yra sujungiami prie vieno stovo. Laiptinėje įrengtuose šilumos skyduose įrengiami uždaromieji buto sistemos ventiliai bei karšto ir šalto vandens skaitikliai. Kai yra įrengiama tokia sistema, kiekvienas gyventojas gali atjungti šildymą nenutraukdamas sau šilumos ir karšto vandens tiekimo kitiems būstams.
„Yra tokių namų kuriuose visa sistema yra keičiama į naują ir įrengiama pilna apskaita su skaitikliais –koridoriuose tokia sistema yra įrengiama tik tada, kai atliekama pilna namo renovacija, t.y. ir vidaus, ir išorės. Tvarkomos visos inžinerinės sistemos, sena sistema naikinama ir diegiama nauja. Tokiu atveju kiekvienas gyventojas turi pilnai subalansuotą visiškai naują vamzdyną, taip pat turi individualią apskaitą“ – dėstė VGTU Pastatų energetikos katedros asistentas Tautvydas Puidokas.
Anot eksperto, gyventojas tikrai žinos, kiek šilumos suvartoja, galės šiuos rodiklius sekti ir kontroliuoti. Yra kita galimybė tą pačią esamą vienvamzdę sistemą pertvarkyti į dvivamzdę sistemą, įrengti balansinius vožtuvus, ventilius, o tada ant radiatorių įsirengti termostatinius ventilius.
„Senuose vamzdynuose gali būti įvairių niuansų, kurie gali sąlygoti nevisiškai gerą veikimą – vamzdžiai gali būti apsinešę, kai kur įtrūkę. Jei jau yra dviejų vamzdžių sistema, tokiu atveju nereikia tiesti papildomų vamzdžių, užtenka pastatyti balansinius vožtuvus ir termostatinius ventilius.“ – sistemos ypatumus paaiškino specialistas.
Ant kiekvieno radiatoriaus yra dedami maži davikliai, kompiuteriniu būdu duomenys yra apskaitomi ir fiksuojamas temperatūrų skirtumas tarp patalpos ir šildymo prietaiso.
Kiek atsuksi – tiek ir mokėsi
„Ant kiekvieno radiatoriaus yra dedami maži davikliai, kompiuteriniu būdu duomenys yra apskaitomi ir fiksuojamas temperatūrų skirtumas tarp patalpos ir šildymo prietaiso. Tuo pagrindu pagal algoritmus yra nustatomi sąlyginiai vienetai – koeficientai. Jeigu visa tai yra įdiegiama, vartotojo išlaidas sunaudota šiluma iš tiesų atspindi 80 proc.“ – pasakojo T. Puidokas.
VGTU Pastatų energetikos katedros asistentas teigė, kad jei nebus tokio skaitiklio ir daviklio, o gyventojas pas save laikys, tarkime, 18 laipsnių temperatūrą, tai sutaupys visas namas, o ne konkretus butas. Tokiu atveju visas namas už šilumą mokės mažiau – taigi, sistema yra skirta tam, kad gyventojas mokėtų kiek įmanoma arčiau savo faktinio šilumos sunaudojimo, tam, kad sutaupymas atitektų pačiam gyventojui, o ne būtų padalinamas visiems namo gyventojams.
Papildoma galimybė – saulės kolektoriai
Namuose, kur optimaliai suprojektuota saulės kolektorių galia, gyventojams šis sprendimas atsiperka per maždaug septynis metus ir toliau taupo jų lėšas.
Vykdant renovaciją projekte taip pat yra galimybė nusimatyti saulės kolektorius. T. Puidoko teigimu, yra labai svarbu pasirinkti tinkamą galią, kurią norima kompensuoti saulės kolektoriais – Vilniuje yra namo pavyzdys, kur buvo pasirinkta netinkama galia ir gyventojai negavo tokio efekto, kokį planavo. Namuose, kur optimaliai suprojektuota saulės kolektorių galia, gyventojams šis sprendimas atsiperka per maždaug septynis metus ir toliau taupo jų lėšas.
Šildymo sistemos keitimo kaštų dalis renovacijoje yra nuo kiekvieno atvejo priklausomas aspektas. Jei pasirenkamas visiškas sistemos pertvarkymas į kolektorinę sistemą, tokiu atveju tai gali sudaryti iki 40 proc. kainos. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šildymo sistemos priežiūrą reikėtų atlikti bent kas porą metų, nes sistema išsibalansuoja dėl sumažėjusio pratekėjimo.
