Konkurencijos taryba skelbia, kad „Irdaiva“ ir PST susitarė bendrai dalyvauti ir nekonkuruoti 24-iuose Vilniaus vystymo kompanijos organizuotuose mokyklų ir darželių atnaujinimo bei modernizavimo darbų viešuosiuose pirkimuose.
Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad 2013–2015 m. vykusiuose pirkimuose abi statybų įmonės realiai galėjo dalyvauti atskirai ir varžytis tarpusavyje. Vis dėlto, užuot konkuravusios, bendrovės nusprendė perkančiajai organizacijai pateikti bendrus komercinius pasiūlymus ir taip apribojo konkurenciją.
Abi įmonės laimėjo 11 pirkimų, kurių bendra vertė – maždaug 18 mln. eurų, tačiau ne visi projektai buvo įgyvendinti. PST ir „Irdaivai“ nepavyko pradėti dviejų apie 3,9 mln. eurų vertės projektų.
Sudarė sutartis
„Irdaiva“ ir PST sudarė jungtinės veiklos sutartis, kuriose numatė, kad laimėjimo atveju abi įmonės gautų tam tikrą darbų ir pajamų už juos dalį, – priešingai nei būtų buvę konkurencijos sąlygomis ir bendrovėms teikiant atskirus pasiūlymus vykdyti statybos darbus.
„Įvertinę tyrimo metu surinktus duomenis, nustatėme, kad PST ir „Irdaivai“ nebuvo objektyviai būtina viešuosiuose pirkimuose teikti bendrus pasiūlymus. Jos buvo pajėgios ir galėjo dalyvauti savarankiškai ar pasirinkti kitus dalyvavimo pirkimuose būdus, kuriais nebūtų ribojama konkurencija. Sistemingai bendradarbiaudamos, bendrovės nekonkuravo nei pasiūlymais vykdyti statybos darbus, nei pasiūlymų kaina“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Anot jo, sumažėjus pirkimuose galėjusių konkuruoti ūkio subjektų skaičiui, perkančioji organizacija neturėjo galimybės rinktis iš daugiau stiprių konkurentų ir gauti geresnį kainos pasiūlymą. Š.Keserauskas atkreipė dėmesį, kad jungtinės veiklos sutartys leidžia rinkos dalyviams, negalintiems dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, suvienyti pajėgas ir taip padidinti konkurenciją. „Tačiau tie ūkio subjektai, kurie yra pajėgūs dalyvauti viešuosiuose pirkimuose savarankiškai, neturi jungtinės veiklos sutartimis naudotis kaip priemone riboti konkurenciją“, – skelbiama pranešime.
Konkurencijos taryba tyrimą atliko bendradarbiaudama su Viešųjų pirkimų tarnyba.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Sprendimą skųs teismui
Šį Konkurencijos tarybos sprendimą „Panevėžio statybos tresto“ (PST) ir „Irdaivos“ vadovai žada skųstis teismui.
PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius nesutinka nei su Konkurencijos tarybos baudos skyrimo motyvais, nei su jos dydžiu.
„Kad skųsime, tai aišku. Be abejonės. Mes dar turime panagrinėti medžiagą (...) Manau, kad tai yra kvailybė. Vertinu kaip neteisingus išvedžiojimus – 8,5 mln. nei iš šio nei iš to. Pažiūrėkite, kokie kontraktai buvo – jie buvo smulkūs kontraktai. Vienu žodžiu, cirkas“, – BNS sakė D. Gesevičius.
Paklaustas, ar PST buvo sudaręs neleistiną susitarimą su „Irdaiva“, D. Gesevičius atsakė neigiamai: „Nebuvo.“
PST per Vilnaus „Nasdaq“ biržą išplatino pranešimą, kad nesutinka su šiuo sprendimu ir „jokių konkurencijos teisės normų pažeidimų nepadarė. Šią poziciją įmonė gins teisinėmis priemonėmis teismuose“.
„Irdaiva“: sprendimas paveiks visą rinką
„Irdaivos“ generalinis direktorius Vitas Lopinys taip pat teigė, kad bendrovė skųs baudą.
„Vienareikšmiškai“, – BNS sakė V.Lopinys.
Anot „Irdaivos“ vadovo, pagal galiojančius teisės aktus sudaryti jungtinės veiklos sutartis nėra draudžiama, todėl jis nesupranta, kodėl Konkurencijos taryba priėmė tokį sprendimą.
„Nesijaučiame nei teisiškai, nei morališkai pažeidę jokių teisės aktų reikalavimų, tarp jų ir konkurencijos teisės normų. Vienareikšmiškai su tokiu sprendimu nesutinkame ir tikrai skųsime. Jaučiamės tvirtai šioje situacijoje ir tikime teisingumu Lietuvoje. Konkurencijos tarybos priimtas pritarimas nėra galutinis taškas, tai tik pirmas žingsnis, tai tik Konkurencijos tarybos nuomonė. Dar yra teismai ir visos kitos instancijos. Mes tikrai ginsimės visais įmanomais būdais, nes esame įsitikinę, kad tikrai laimėsime“, – 15min sakė jis.
V.Lopinio teigimu, 3,68 mln. eurų suma sudaro 10 proc. praėjusių metų įmonės metinės apyvartos ir tai tikrai bendrovei didelė suma. Tačiau, jo nuomone, tokiu sprendimu Konkurencijos taryba formuoja pavojingą praktiką, kuri paveiks ne tik statybų, bet ir kitas rinkas.
„Pagal tokią Konkurencijos tarybos formuojamą praktiką bus taip, kad jungtinė veikla bet kur bus nelegali. Oficialiai, tvarkingai, pagal Civilinį kodeksą, Viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus teisės aktus sudaryta jungtinės veiklos sutartis tampa nelegali ir kartelis iš esmės. Čia baudimas, nes stengiasi dalyvauti rinkoje, aktyviai konkuruoti, teikti konkurencingą kainą, planuotis į priekį darbus ir nepavesti tiekėjų, jeigu laimėjimo atveju turi sutartį“, – 15min tikino V.Lopinys.
Už kartelinius susitarimus gali būti skiriama piniginė bauda iki 10 proc. jų metinių pajamų. PST pajamos, įskaitant finansinės veiklos ir kitas pajamas, pernai siekė 85,136 mln. eurų, „Irdaivos“ – 37,338 mln. eurų.
D.Vilytė: tai bus signalas visai rinkai
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė mano, kad statybų bendrovėms „Panevėžio statybos trestas“ (PST) ir „Irdaiva“ skirtos milijoninės baudos už kartelinį susitarimą bus signalas visai statybų rinkai.
„Tendencijos buvo susijusios ne tik su šiomis dvejomis įmonėmis, bet ir šiek tiek plačiau matėme. Tai bus signalas ir atgrasymas rinkai, kad reikia konkuruoti ir laimėti garbingai, o ne susitarus ir pasidalinus rinką“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Vilytė.
D. Vilytės nuomone, kelių bendrovių dalyvavimas konkursuose kartu, nors jos galėtų darbus atlikti ir atskirai, yra viso statybų sektoriaus problema.
„Jos eina į bendrą veiklą, nors pagal pajėgumus gali eiti atskirai ir konkuruoti. Jie apsijungia tarpusavyje, nekonkuruoja ir sako, kad dalyvaujame kartu. Vienoje vietoje laimėsime mes, o kitoje atiduosime jums. Taip ir pasidalinama rinkama. Čia išankstiniai susitarimai. Tai yra sektoriaus problema“, – tvirtino D. Vilytė.
Vilniaus vystymo kompanija gali reikalauti žalos atlyginimo
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus vystymo kompanija (VVK) žalos atlyginimo gali ieškoti teismuose.
„Dėl įtakos spręs perkančioji organizacija, nes ji tokiais atvejais gali kreiptis į teismą ir reikalauti žalos atlyginimo, nes kai konkurentai užuot konkuravę tariasi, tai padidina kainą. Kiek konkrečiai padidina kainą, čia fakto klausimas, kurį bylose reikia įrodyti. Konkurencijos taryba neskaičiuoja žalos, bet mūsų sprendimas suteikia pagrindą perkančiajai organizacijai bent jau apsvarstyti tokio ieškinio galimybę“, – BNS ketvirtadienį teigė Š. Keserauskas.
Pasak jo, šis atvejis rodo, jog perkančiosios organizacijos turėtų akyliau stebėti konkursų dalyvius.
„Tai rodo, kad perkančiajai organizacijai reikia labai atidžiai numatyti konkurso sąlygas, įvertinti paraiškas konkurso dalyvių, atsižvelgiant į riziką, kad gali būti susitarimų, pakeliančių kainas. Paskui mokesčių mokėtojai sumoka per daug pinigų, pastatoma ar renovuojama per mažai mokyklų, darželių ir ligoninių. Neefektyviai panaudojami pinigai“, – tvirtino tarybos pirmininkas.
Š. Keserauskas pridūrė, jog bendrovės neturėtų naudoti jungtinės veiklos sutarčių, norėdamos paslėpti kartelius.
„Kiekviena iš tų dviejų įmonių realiai galėjo dalyvauti savarankiškai konkursuose, bet užuot konkuravusios tarpusavyje, jos suvienijo jėgas ir taip apribojo konkurenciją. Jei dalyvautų savarankiškai, tai perkančiosios organizacijos galėjo turėti daugiau konkurencingų pasiūlymų, o dabar eliminavo konkurenciją tarp savęs“, – kalbėjo Š. Keserauskas.
