Projektą plėtojančios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ direktorius Mindaugas Vanagas teigė, kad projektas orientuotas į miesto žmones ir nekilnojamojo turto investuotojus.
„Tai vienas pirmųjų prestižinio būsto projektų atgimusioje Kauno senamiesčio širdyje, kuriuo žmonės, pageidaujantys išskirtinio būsto, tačiau nenorintys rūpintis žolės pjovimu ar sniego kasimu nuosavo namo kieme. Kita dalis pirkėjų – vaikus užauginę, daug keliaujantys ir norintys gyventi miesto ritmu, jo centre, tačiau ieškantys naujo būsto“, – sakė jis.
Statybos projekte prasidėjo pernai ir užbaigta šiemet. 4,3 tūkst. kv. m ploto pastate įrengta 29 butai ir 15 komercinių patalpų. Viršutinių aukštų butai turi 12 – 43 kv. m ploto terasas ant stogo.
Butuose sumontuota reguliuojamo grindinio šildymo sistema.
Po daugiabučiu įrengta 39 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Į ją su automobiliu galima patekti specialiu liftu. Pastatas turi vidinį kiemelį poilsiui. Vidaus laiptinių sienos – stiklinės ir orientuotos į vidinio kiemelio erdvę.
Šiuo metu projekte parduota 82 proc. komercinių patalpų ir apartamentų
Pasak M.Vanago, Kauno nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamos optimistinės nuotaikos, miestas auga ir pritraukia investicijų. Išaugęs dėmesys centrinei miesto daliai, istoriškai populiarius priemiesčio individualių namų ir kotedžų kvartalus pradeda keisti daugiabučiai centrinėje mieto dalyje. Augančios investicijos ir kuriamos darbo vietos nulemia vis augančią būsto, perkamo investicijai dalį.
„Kita vertus, kartais per ne lyg oportunistinės nuotaikos gali nulemti ir kai kurių rinkos žaidėjų sunkumus, realizuojant didelės apimties projektus. Žvelgiant iš kainų perspektyvos, tikėtinas aukščiausios klasės būsto kainų kilimas, nes šiuo metu vidutinės ir aukštos klasės būstų kainų skirtumas yra pakankamai nežymus, lyginant tiek Vilniaus, tiek kitų Baltijos šalių didmiesčių kontekste“, – tikino jis.
Be to, „Citus“ vadovo nuomone, vienas pagrindinių Kauno rinkos skirtumų, lyginant su sostine – kauniečiai atsargiau vertina dar nepastatytus projektus ir nelinkę rezervuoti būsto tik iš brėžinių.
„Tačiau Kaune žmonės drąsiau pradėjo vertinti ir netradicines gyvenamąsias erdves: mansardas ar studijas su antresolėmis, todėl ilgainiui mieste atsiras daugiau iki šiol Vilniui labiau būdingų būstų“, – kalbėjo M.Vanagas.
Projektą konkursui teikia bendrovė „Citus“. Projektuotojas ir architektas – Rytis Vieštautas. Užsakovas – „Citus“.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su Darnios plėtros akademija rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, kuris atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Projektai vertinami pagal tai, kiek jų koncepcija atitinka darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslus, architektūros, urbanistinę ir statybos kokybę ir pagarbą gamtos bei kultūros paveldui. Taip pat įvertinami energiniai pastatų sprendiniai, projekto atitikimas NT poreikiams ir ekonominis naudingumas bei kiti kriterijai.
Komisijos nariai – Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos statybininkų asociacijos, bankų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir žiniasklaidos atstovai.
15min yra šio konkurso informacinis partneris, todėl skaitytojams pristatysime konkursui „Už darnią plėtrą“ pateiktus projektus. Po to galėsite balsuoti ir išrinkti geriausią NT projektą.
