2018 metų IV ketvirtį Kauno Liepų gatvėje „Citus“ baigė 4 sublokuotų namų projektą. 2 ir 3 aukštų pastatų plotas siekia 505,63 kv. metrus. Greta jų įrengtos 8 antžeminės automobilių stovėjimo vietos. Bendros investicijos į projektą siekė apie 1 mln. eurų.
„Projektas tapo toks žinomas, kad jo, dar tik statomo, apžiūrėti savaitgaliais atvažiuodavo žmonės, o rangovai darbą jame pateikdavo kaip savo konkurencinį pranašumą. Iš kitos pusės, inovacijos reikalauja klaidų – nes jei jų nėra, tai, tikriausiai, nėra inovacija“, – įsitikinęs Mindaugas Vanagas, „Citus“ savininkas ir vadovas.
Idėja šiam išskirtiniam projektui kilo visiškai netikėtai. M.Vanagas – azartiškas pilotas. Jis pasakojo kartą skridęs su bičiuliu jo sportiniu lėktuvu į Vokietiją, kai bičiulis prasitarė turintis sklypą unikalioje vietoje – S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome (čia veikia jo pilotų mokykla). Taip ir kilo mintis sukurti unikalų projektą, skirtą pirmiausia aviacijos gerbėjams.
„Tokioje vietoje projektas, žinoma, privalėjo būti susietas su aviacija – moderniausių technologijų, tikslumo, efektyvumo ir inovacijų sritimi, kur netoleruojamos klaidos ir netikslumai. Taip gimė „Aeronamai“ su savo idėja, architektūra, sprendiniais ir vieta. Kadangi tokį projektą ypač sunku sukurti, ne ką lengviau pastatyti, sunku valdyti terminus, kaštus ir galutinę kainą, nuspręsta jį paversti „Citus“ NT laboratorija ir demonstraciniu projektu, o besidomintiems – įmonės pavyzdiniu projektu, atspindinčiu strategiją, verslo filosofiją ir vertybes“, – sakė „Citus“ vadovas.
Aviacijos, architektūros ir NT sintezė
Architektas Rytis Kaminskas pastatui suprojektavo sudėtingą ir pasyviam namui „neparankią“ skaidytų tūrių ir skirtingų stogų architektūrą, parinko fasado medžiagas, primenančias lėktuvo fiuzeliažą Pasyviems namams taip pat nedažnai būdingi dideli langai atveria vaizdą į aerodromą, o stogus puošia galingos saulės jėgainės modulių plokštės. Visi sprendiniai buvo orientuoti į inovacijas, pažangias technologijas, tikslumą, ypač aukštą efektyvumą bei tvarumą.
Be to, „Citus“ išsikėlė ambicingą planą tapti ne tik pirmuoju, bet kol kas ir vieninteliu Baltijos šalyse būsto projektu, įvertintu dviem aukščiausios energinės klasės sertifikatais – A++ ir Passivhaus. Tačiau ne mažiau už šiuos sertifikatus svarbu yra tai, kad pastatas pats apsirūpina visa eksploatacijai ir buičiai reikalinga elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Passivhaus” (PH) sertifikato reikalavimai yra tokie sudėtingi, kad juos drąsiai galima lyginti su reikalavimais aviacijoje – PH bandymų ir tyrimų ataskaita, tai storas „talmudas“ su beprotiško tikslumo (3 skaitmenų po kablelio!) duomenimis. Iš vienos pusės, „Aeronamai“ savo idėja, architektūra, sprendiniais, vieta orientuotas ypač siaurai tikslinei auditorijai – ultralengvųjų orlaivių pilotams. Iš kitos pusės, kadangi projektas nėra komercinis, o yra demonstracinis, atviras ir skirtas edukacijai, jo auditorija – kiekvienas besidomintis NT perspektyvomis, tendencijomis ir inovacijomis, svarstantis apie modernų ir šiandienos reikalavimus bei rytojaus tendencijas atitinkantį būstą sau. Tai ir NT specialistas, ir statybų žinovas, architektas, inžinierius ar projektuotojas“, – sako M. Vanagas.
Įdomu ir tai, kad A++ sertifikato reikalavimai „Aeronamuose“ – gerokai viršyti, nes buvo projektuojama ir statoma pagal iki 2019 metų galiojusius reikalavimus, kurie dabar jau sumažinti.
Rezultatą lėmė detalės
Dar vienas unikalus aspektas – įgyvendinimo modelis. Prie projekto noriai prisijungė partneriai, savo srities rinkos lyderiai, kuriantys, gaminantys ar tiekiantys tokio tipo pastatams reikalingas modernias medžiagas, sistemas, sprendimus.
Projekte įdiegta efektyvi geoterminio šildymo ir vėsinimo sistema, kuria šildomos/vėsinamos ne tik grindys, o unikalių vožtuvų, sujungiančių šildymo/vėsinimo ir vėdinimo sistemas, pagalba pašildomas arba atvėsinamas į namus tiekiamas oras, taip iki minimumo sumažinant šildymui reikiamos energijos kiekį.
Pirmiausia geoterminio siurblio maitinimui suprojektuota saulės energijos jėgainė tapo 16 kW elektrine, maitinančia ne tik visas namo sistemas, bet ir užtikrinančia pakankamą rezervą namo gyventojų buities poreikiams. Vasarą perteklius siunčiamas į centralizuotą tinklą „pasaugoti“, o žiemą „pasiimamas“ atgal.
Pastatą nuo perkaitimo vasarą (ir papildomo vėsinimo poreikio) saugo išmanios automatinės fasado žaliuzės, kurios reaguoja į saulės intensyvumą ir patalpų temperatūrą. Taip pat namuose įdiegta išmanių namų (smart home) sistema, kuri, suderinus kelis sprendimus, valdo apšvietimą, minėtas žaliuzes, temperatūrą, taip pat signalizaciją, vėdinimą, net ir stoglangius.
Net ir smulkiausios detalės turėjo būti apgalvotos. Jei metalinis pastato fasadas būtų tvirtintas įprastais, taip pat metaliniais laikikliais, atsirastų šilumos tiltai, per kuriuos iš namo išeitų šiluma, o tai neleistų pasiekti itin aukštų energinių reikalavimų. Todėl projektui buvo užsakyti specialūs stiklo pluošto laikikliai.
Na, ir be kitų – mūro, izoliacijos, sandarumo sprendimų, ilgiau projektuotų nei gamintų aukščiausio efektyvumo langų – galutinis rezultatas nebūtų buvęs įmanomas.
„Tai buvo itin sudėtingas projektas, faktiškai priėjęs technologinę ribą, todėl jo galutiniam efektyvumui įtakos turėjo net tokios smulkmenos, kaip nedideli medeliai kieme ar pastatai horizonte“, – pasakojo „Citus“ vadovas M.Vanagas.
Projektas 2017 metais apdovanotas „Žaliausio gyvenamojo projekto Lietuvoje“ titulu. „Aeronamuose“ naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai leido sumažinti kenksmingų dujų emisiją. Remiantis Tarptautinės energijos agentūros (International Energy Agency, IEA) duomenimis, naudojant įprastus energijos šaltinius, per šį laikotarpį į atmosferą būtų išmesta 2,04 kg sieros dioksido (SO2), 22,0 kg azoto oksido (NOX) ir net 20 357,2 kg anglies dioksido (CO2) daugiau. Tokį kiekį teršalų vidutinis vidaus degimo varikliu varomas automobilis išmestų per 4,5 metų.
JAV Aplinkos apsaugos agentūra (US Environmental Protection Agency, EPA) skaičiuoja, kad 1 ha pušyno sugeria ir kompensuoja apie 1 900 kg anglies dioksido. Pagal šią formulę, „Aeronamų“ sprendiniai atitinka 1,74 hektaro (17 400 kv. m) ploto mišką.
Vingiuotas ir iššūkių kupinas kelias
Kelias iki rezultato tapo tikru iššūkiu įmonei. Pirmiausiai reikėjo suformuluoti idėją ir surinkti partnerius, o projektavimas buvo jau vėlesnėse stadijose, tai ir apsunkino projekto realizavimą.
„Todėl ne idėjos įgyvendinimui reikėjo ieškoti sprendinių, o esamus sprendinius integruoti į galutinį projektą. Šis kelias buvo ilgas ir sudėtingas, jį lydėjo daug diskusijų, nesutarimų, pakeitimų“, – tikino M.Vanagas.
Antras iššūkis – biudžetas ir terminai. Pradžioje rinkos praktika remiantis numatytas biudžetas ir terminai netipiniam projektui niekaip netiko. Projekto savikaina ir terminai išaugo beveik dvigubai.
Kas lėmė sąnaudų šuolį? Visų pirma architektūra, dėl kurios investicijos kilo iki 25 proc., taip pat atsinaujinantys energijos šaltiniai ir unikalūs sprendiniai (po maždaug 20 proc.) bei energinė klasė ir papildomos funkcijos (po 15 proc.).
„Terminus itin ištęsė sudėtingas projektavimo procesas, nes kiekvieną sprendimą, vėliau – kiekvieną pakeitimą ar netikslumą reikėjo derinti su „Citus“ energinio efektyvumo modeliuotojais, architektais ir projektuotojais, „Passivhaus“ institutu, technine priežiūra, 9 partneriais ir būsimaisiais gyventojais“, – sakė M.Vanagas.
Tačiau svarbiausia pamoka jis vadina vadybines kompetencijas. Išmokta surasti sprendimus, susitarti ir suvaldyti lūkesčius. Šiuo metu projektas yra visiškai baigtas, jį vainikavo unikalaus interjero erdvė su interaktyvia ekspozicija, kurioje projektas bus pristatytas kaip demonstracinė NT inovacijų laboratorija.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su Darnios plėtros akademija skelbia dvyliktą geriausio NT projekto konkursą „Už darnią plėtrą“. Dešimties narių komisija renka geriausią gyvenamąjį, komercinį, visuomeninį ir konversijos (teritorijos pertvarkymo) projektus. 15min skaitytojai bus kviečiami balsuoti už savo favoritus bei išsirinkti Tautos geriausią projektą.
Plačiau apie konkursą skaitykite čia.
