Ilzenbergo dvaras pretenduoja tapti geriausiu metų visuomeniniu projektu.
Dvaro atkūrimo darbai pradėti 2012 m. pabaigoje, o 2014 m. vasarą buvo užbaigtas tvarkyti šeimininko namas, svirnas, dvi paukštidės, ledainė ir malkinė. Dar po dvejų metų pabaigtas ir amatų namas, atstatyta XIX a. istorinius kovų už laisvę įvykius menanti pirtis, taip pat – akmeniniai statiniai – rūkykla, arklidės, ferma. Šių metų vasarą galutinai užbaigti interjero tvarkymo darbai dvaro rūmuose.
Dvare išsaugotas ir naudojimui pritaikytas autentiškas rūmų rūsys, o atkurtuose XIX a. dvaro rūmuose dominuoja neoklasicistiniai motyvai, randami ir moderno elementai. Rūmai stovi angliško stiliaus parke, kur atsiveria gražūs peizažai. 14 hektarų teritorijoje tyvuliuoja tvenkiniai, galima pasivaikščioti dailiais parko takeliais, sutvarkytomis ežero pakrantėmis, ilgamečių medžių alėjomis.
Parke nutiesti akmeniniai arkiniai tilteliai per šaltinių upelius, įrengtos apžvalgos ir poilsio aikštelės su suoliukais ir mažosios architektūros elementais, lauko estrada, kur vasarą vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Krašte gyvuojančios legendos išsaugojimui nutiestas tiltas į Meilės salą Ilgio ežere.
Ilzenbergo dvaro vietininkas Gintaras Bingelis teigia, kad dvarvietė buvo atkuriama atsižvelgiant į harmonijos su gamta principus, todėl ji yra neįsivaizduojama be natūralios žemdirbystės ūkio, kuriame auginami, perdirbami ir pardavinėjami sveiki maisto produktai. Dvarvietės pastatai buvo ne tik atstatyti, bet ir pritaikyti ūkio reikmėms.
„Tokiame ūkyje maisto produktai auginami nenaudojant sintetinių trąšų, genetiškai modifikuotų organizmų, herbicidų ir pesticidų. Ūkyje auginami gyvuliai – karvės, vištos, kalakutai ir kiti – šeriami tik ekologiškais pašarais, laikomi geromis sąlygomis, atsižvelgiant į kiekvieno gyvūno rūšies poreikius“, – tikino G.Bingelis.
Natūralios žemdirbystės principais grįstas ūkininkavimas naudingas aplinkosauginiu požiūriu – taip stiprinamas natūralus dirvožemio derlingumas ir stabilumas, palaikoma biologinė įvairovė. Taip pat mažas neatsinaujinančių išteklių panaudojimas. Natūralios žemdirbystės ūkyje yra sukuriama uždara ekologinė sistema, kuri per 5–6 metus visiškai išvalo aplinką nuo bet kokių dirbtinių teršalų.
Aplinka dvaras rūpinasi ir kitais būdais. Visų dvaro pastatų šildymas – ekonomiškas, jam naudojamas vietinis atsinaujinantis kuras – malkos. Be to, ant dvaro fermos stogų suprojektuota 100 kw galingumo saulės elektrinė. Ilzenbergo dvaras taip pat yra įsirengęs ir elektromobilių krovimo stotelę.
„Turime vilties, kad netolimoje ateityje bus išasfaltuotas kelias, vedantis iš Onuškio į Ilzenbergo dvarą, o kartu bus nutiestas ir dviračių takelis“, – sako G.Bingelis.
„Dvaro rūmai skirti naudojimui, tai ne muziejus, – juos galima išsinuomoti asmeninėms šventėms, verslo susitikimams, kultūriniams renginiams, vaikų ar suaugusiųjų stovykloms. Kai kurie atstatyti buvę ūkinės paskirties statiniai irgi pritaikyti poilsio ir sveikatinimo paslaugoms“, – apie pastatų paskirtį sakė dvaro vietininkas G.Bingelis.
Dvaro rūmuose įrengta 130 kv. metrų labai puošni didžioji salė, o valgomajame prie stalų galima susodinti daugiau nei 50 svečių. Greta valgomojo įrengta erdvi, moderni virtuvė. Rūmuose esanti susitikimų, mokymų salė su erdvia lauko balkono terasa, talpina 50 žmonių.
Rūmų miegamuosiuose kambariuose vienu metu gali apsigyventi 50 svečių. Be to, prie Apvalaso ežero ketinama pastatyti svečių namus su kempingu ir palapinių aikštele.
Amatų namas, kuriame įrengta 12 miegamųjų vietų, skirtas nedideliems renginiams arba poilsiui su šeima. Vienoje didžiausių Lietuvoje dvaro pirtyje pirties kaitinimo patalpoje šiluma vienu metu gali mėgautis iki 25 žmonių.
Projektą konkursui teikia projekto plėtotojas „Ilzenbergo dvaras“. Projektuotojas – „Devyni architektai“, architektai – Arūnas Skrolis ir Jurgita Liubartaitė. Atskiras dvaro dalis projektavo architektai Idalija Bėčienė, Rapolas Bėčius, Vidutė Povilauskaitė, Vaiva Deveikienė ir Laimutis Januškevičius. Generalinis rangovas – „Constra“.
Statybos darbai dvare pradėti 2012 metų pabaigoje, o baigti šių metų vasarą.
Plėtra – tik darni!
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su Darnios plėtros akademija 11-ąjį kartą rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, kuris atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Tai vienintelis nekomercinis visiems atviras nekilnojamojo turto plėtotojų konkursas Lietuvoje.
Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Svarbiausias vertinimo kriterijus – objekto pritaikymas darnios plėtros principams. Atskirai vertinami urbanistiniai sprendimai, padedantys pastatui ar jų kompleksui įsilieti į aplinką, prisidėti prie miestiečio komforto didinimo, intuityvaus judėjimo mieste. Konkurse pagrindiniu prizu gali būti apdovanoti tik bent vieną žiemą išgyvenę pastatai, tai daroma siekiant įvertinti realias energines pastato sąnaudas ir įvairių technologinių sprendimų efektyvumą. Taip pat vertinamas projekto ekonominis efektyvumas. Ateities prizas teikiamas metų ciklo dar neišgyvenusiems pastatams, vertinant projektinius rodiklius.
Iki šiol išdalinta 41 ekspertų įvertinimą žyminti statulėlė. Jos buvo suteikiamos geriausio gyvenamojo namo, geriausios konversijos, geriausio visuomeninio projekto, biurų pastato, taip pat ateities projekto ir kitose kategorijose. Šiemet paraiškas dalyvauti pateikė 33 projektai. Dauguma jų varžosi pagrindinio projekto kategorijoje.
Šiais metais dalyvių vertinimo komisijoje: komisijos pirmininkas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys Tauras Paulauskas, architektas Linas Naujokaitis, Statybininkų asociacijos atstovas Alvydas Kvedaravičius, Vilniaus miesto mero patarėja architektė Dalia Bardauskienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vytautas Martinaitis, Aplinkos ministerijos Statybų ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas, „Swedbank“ NT klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis bei žiniasklaidos atstovai – naujienų agentūros BNS Plius redaktorė Evelina Povilaitytė ir žurnalo IQ priedo „Statyk PRO“ redaktorius Darius Babickas.
15min yra šio konkurso informacinis partneris, todėl skaitytojams pristatysime konkursui „Už darnią plėtrą“ pateiktus projektus. Portalo skaitytojai taip pat turės galimybę prisidėti prie geriausiųjų rinkimų bei rinks savo favoritą.
