„Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda pasakojo, kad Birštonas projektui įgyvendinti pasirinktas dėl gerai išvystos miesto infrastruktūros.
„Birštono miestas šiam projektui pasirinktas ne atsitiktinai – balneologinis kurortas nuo XIX amžiaus garsėjo savo mineralinio vandenio vandens šaltiniais, o būtent natūralūs gydomieji veiksniai, tokie kaip mineralinis vanduo, yra vieni iš „Eglės“ sanatorijos vertybių“, – teigė pašnekovas.
Bendrovės „Namita“ direktorės Reginos Aukščionienės teigimu, komplekso projektas tam tikra prasme buvo nepaprastas uždavinys ir investuotojams. Po vienu stogu partnerystės pagrindais veikia atskiri verslo subjektai, todėl turėjo būti apgalvoti visi niuansai, kad klientams tai būtų nepastebima, o sanatorijos vaizdas išliktų vieningas.
Sanatorinio gydymo komplekso statyba buvo vykdoma keturiais etapais. 2011-2013 metais rekonstruotas B korpusas, 2012-2014 – A korpusas, 2014-2015 pastatytas gydyklų pastatas, o C korpuso statyba pradėta 2016 metais ir baigta šiemet.
Kompleksas sudarytas iš keturių tarpusavyje sujungtų korpusų. Pirmajame įsikūrusi centrinė registratūra, kavinė, erdvi valgykla, kino ir koncertų salė, mineralinio vandens biuvetė, SPA ir gyvenamieji kambariai.
Antrajame korpuse – procedūrų bei gydytojų kabinetai, vaikų kambarys, parduotuvėlė, grožio salonas, gyvenamieji kambariai, o ant pastato stogo įkurta pergolė su saulės terasa.
Gydyklų korpuse įrengtas baseinų ir pirčių kompleksas, kur galima mėgautis trimis skirtingais gėlo ir mineralinio vandens baseinais su įrengtomis povandeninėmis masažinėmis srovėmis, sūkurinėmis ir vertikaliomis voniomis bei aštuoniomis skirtingomis pirtimis. Gydyklose įrengti mineralinio vandens vonių, povandeninio masažo, angliarūgšties vonių, baltojo bei gydomojo purvo procedūrų, kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos, haloterapijos, relaksacijos ir kitų procedūrų kabinetai. Grožio procedūros teikiamos SPA centre.
Šiemet gydyklų kompleksą papildė gyvenamas korpusas su funkcinės diagnostikos ir reabilitacijos centru. Naujajame korpuse įrengta 140 kambarių.
Pastatai suprojektuoti linijinės struktūros, taikant harmonijos principus. Teritorijoje įrengta vaikų žaidimo aikštelė, 2017 metaus įrengta 104 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. B korpuso 7 aukšte yra įrengta saulės terasa. Šalia esančiame sklype rekonstruota mineralinio vandens biuvetė. Sanatorijos pasididžiavimas – didžioji gyvų augalų siena, fontanai ir gėlynai.
„Įgyvendinant projektą buvo išlaikyta autentiška anksčiau čia stovėjusio pastato architektūra, taip buvo siekiama harmoningai įsilieti tiek į Birštono kurortą, tiek į Nemuno kilpų regioninį parką“, – sakė A.Salda.
Iš viso sanatorinio gydymo komplekse Birštone yra 412 kambarių, talpinančių daugiau nei 700 klientų.
„Per metus „Eglės“ sanatorijoje Birštone apsilanko daugiau nei 100 tūkst. svečių ir didžioji jų dalis lietuviai. Taip pat atvyksta poilsiautojų iš Norvegijos, Švedijos, Izraelio, Italijos ir kitų šalių, tačiau dažniausiai kompleksą Birštone renkasi klientai iš Vokietijos, Rusijos, Latvijos“, – tikino A.Salda.
Anot jo, tokio masto plėtros, kaip buvo iki šiol artimiausiuose planuose nėra numatyta, tačiau šiuo metu vyksta nedidelio gyvenamojo korpuso statybos.
Projektą konkursui teikia nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eriadas“ ir „Eglės“ sanatorija, kurių valdomos bendrovės „Namita“ ir „Birštono šaltinis“ įgyvendino gydymo paskirties sanatorinio gydyklų komplekso statybos projektą. Projektuotojas – „Vakarinis fasadas“, architektas – Darius Jakubauskas. Užsakovas – „Birštono šaltinis“ (sanatorijos A ir B korpusai) ir „Namita“ (gydyklos ir C korpusas). Generaliniai rangovai „Kortas“ (A korpusas) ir „Kaminta“ (gydyklos ir C korpusas).
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija kartu su Darnios plėtros akademija rengia tradicinį konkursą „Už darnią plėtrą“, kuris atviras visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. Pagrindiniai konkurso tikslai – puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų projektus, skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų.
Projektai vertinami pagal tai, kiek jų koncepcija atitinka darnios urbanistinės plėtros, gyvenimo kokybės sukūrimo tikslus, architektūros, urbanistinę ir statybos kokybę ir pagarbą gamtos bei kultūros paveldui. Taip pat įvertinami energiniai pastatų sprendiniai, projekto atitikimas NT poreikiams ir ekonominis naudingumas bei kiti kriterijai.
Komisijos nariai – Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos statybininkų asociacijos, bankų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir žiniasklaidos atstovai.
15min yra šio konkurso informacinis partneris, todėl skaitytojams pristatysime konkursui „Už darnią plėtrą“ pateiktus projektus. Po to galėsite balsuoti ir išrinkti geriausią NT projektą.
