Konservatorius savo siūlymą braukti premjerui garantuojamą rezidenciją iš Vyriausybės įstatymo argumentuoja siekiu „taupyti valstybės institucijų išlaikymui naudojamas mokesčių mokėtojų lėšas“.
Premjeru tapęs Saulius Skvernelis nusprendė nesikelti į premjero rezidenciją sostinės Turniškių rajone ir liko gyventi šeimos nuosavame name prie Vilniaus.
Ar pateisinama, kad stovi tuščias namas, kuriame tik vieną kartą per metus surengiamas reprezentacinis renginys, kuris nesunkiai galėjo būti surengtas kitur.
„Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, kur premjerai neturi rezidencijos, turbūt nebūtina ir mums ją turėti, jei matome, kad ne vienas premjeras vengia į ją keltis, o reprezentacinius uždavinius visada galima išspręsti ir neturint savo rezidencijos, yra pakankamai gražių patalpų tam tinkamų“, – siūlymą BNS komentavo J. Razma.
„Ar pateisinama, kad stovi tuščias namas, kuriame tik vieną kartą per metus surengiamas reprezentacinis renginys, kuris nesunkiai galėjo būti surengtas kitur“, – retoriškai klausė parlamentaras.
Jo duomenimis, pernai tuščios premjero rezidencijos išlaikymas biudžetui kainavo 8,4 tūkst. eurų, o jame per pastaruosius metus įvyko vienas diplomatinis renginys – Lietuvos ir Slovėnijos premjerų pietūs,
„Siūlau sekti tokių ES valstybių kaip Latvija, Estija, Lenkija, Austrija, Graikija, Ispanija ir Slovakija pavyzdžiu bei panaikinti galimybę premjerui turėti rezidenciją“, – sakė konservatorius.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis sako, kad rezidencijos bus atsisakyta, jei taip nuspręs Seimas.
„Tuo atveju, jeigu Seimas priims įstatymo pataisą panaikinti galimybę ministrui pirmininkui turėti rezidenciją, jos bus atsisakyta,“ – sako A.Stončaitis Vyriausybė kanceliarijos BNS perduotame komentare.
Pasak Vyriausybės kanclerio, premjeras S.Skvernelis Vyriausybės vadovo rezidencijoje Turniškėse negyvena, nes toks buvo jo sprendimas, o pačią rezidenciją nuspręsta naudoti reprezentaciniams renginiams, vykdoma jos priežiūra.
Kanceliarijos duomenimis, Turniškių rezidencijos išlaikymui pernai buvo išleista 8,4 tūkst. eurų, iš jų maždaug pusė sumos teko šildymui.
Į klausimą, ar atsisakius rezidencijos nebūtų užprogramuotos praktinės problemos, pvz., premjeru tapus ne vilniečiui politikui, ar gyvenančiam daugiabutyje, kur būtų sudėtinga užtikrinti apsaugą, pataisos iniciatorius J.Razma teigė, jog visos jos išsprendžiamos.
Pasak J.Razmos, „maža tikimybė, kad premjeras būtų ne Seimo narys“, tad galėtų gyventi Seimo viešbutyje, kaip ir dabartinis parlamento vadovas Viktoras Pranckietis, kurį irgi saugo vadovybės apsauga. Taip pat apsaugą gyvenant daugiabutyje galima užtikrinti, taip kurį laiką gyveno ekspremjeras Algirdas Butkevičius.
Klausiamas, kodėl tokio siūlymo neregistravo anksčiau, pvz., kai premjeru buvo tuometinis konservatorių vadovas Andrius Kubilius, J.Razma sakė įvertinęs situaciją, kad rezidencija vis mažiau naudojama. A.Kubiliui būnant premjeru rezidencija buvo remontuojama, ir jis gyveno nuomojame bute Turniškėse.
„Kodėl neteikiau anksčiau? Nes būdavo labiau naudojama ta rezidencija, bet dabar išryškėjo, kad nelabai ji reikalinga, tiesiog dabar subrendo tas siūlymas. Aš manau, kad laikyti tuščią rezidenciją, kol gal kada nors atsiras premjera, kuris norėsį ją keltis, nėra logiška, reikia taupyt pinigus“, – sakė konservatorius.
