Nuo 1 iki 17
Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąrašas buvo sudarytas panaudojus seniūnų atsiųstus duomenis.
„Prieš pateikdami informaciją seniūnai ieškojo pastatų savininkų, bandė su jais susisiekti, siuntė įspėjimus ir t.t. Todėl sąrašas yra toks, mat pateikti buvo tik tie pastatai ir jų savininkai, kurie piktybiškai neina į kontaktą, atsisako tvarkyti turimą nekilnojamąjį turtą.
Jei pastato savininkų nėra, mes neskubame jų įtraukti į sąrašą. Iki tol reikia padaryti daug procedūrų“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius pridurdamas, kad nėra jokios abejonės, kad faktiškai apleistų ir neprižiūrimų pastatų visoje savivaldybės teritorijoje yra gerokai daugiau nei tie 38.
Daugiausia tokių pastatų užfiksuota Josvainių seniūnijoje, dešimtis – Gudžiūnuose, Šėtoje, Pelėdnagiuose, Kėdainiuose ir Dotnuvoje – po du pastatus, Vilainiuose – vos vienas.
Nugriaus
Sąraše atsidūrusių pastatų likimas aiškus – jie yra nugriaunami. Tiesa, ne taip greitai, kaip norėtųsi. Maža to, ir įtraukti pastatus į šį sąrašą nėra taip lengva.
Pirmiausia dėl to, kad vadovaujantis nekilnojamojo turto mokesčio 2 straipsnio 1 dalimi, kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Tačiau LR Vyriausybė tokių kriterijų iki šiol nėra nustačiusi, tad juos priėmė pati Kėdainių rajono savivaldybė.
Nuspręsta, kad nekilnojamasis turtas gali būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą tik tuo atveju, jei jis atitinka abu Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus:
1) nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai;
2) kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas.
Kreipsis
Savivaldybė kreipsis ir į Aplinkos ministeriją, vildamasi, kad nuolatiniai prašymai ir raštai padės išsikovoti daugiau ginklų kovai su apleistų pastatų savininkais.
Krašto politikai svarsto, kad ne tik didesni mokesčiai ir baudos gali padėti – esą būtų galima panaikinti neriboto galiojimo statybos leidimus.
Vis dėlto centrinė valdžia nemano, kad tai kažkaip ženkliai padėtų.
Kaip „Rinkos aikštei“ komentavo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupė, ribotas statybos leidimas vargu ar padėtų savivaldybei atsikratyti nebaigtos statybos. Patirtis rodo, kad ribotas statybos leidimas sukelia daugiau problemų, nei jų galėtų išspręsti.
„Manome, kad netikslinga riboti terminą, per kurį turi būti užbaigta statinio statyba, nes anksčiau galiojęs teisinis reguliavimas, kuris numatė, kad statybą leidžiantis dokumentas (SLD) galioja 10 metų, neturėjo jokios įtakos ilgai statomo statinio problemų sprendimui.
Pasibaigus SLD galiojimui, statytojai (užsakovai) turėdavo pratęsti jo galiojimą, dėl to didėdavo administracinė našta, o nepratęsus galiojimo, statybos darbai negalėjo būti vykdomi ir statinys negalėjo būti naudojamas“, – teigia specialistai.
Darbas savivaldybei
Aplinkos ministerija, kuri yra tiesiogiai atsakinga už statybos srities politikos formavimą, visgi išeičių siūlo pirmiausia ieškoti pačios savivaldybės sprendimuose.
„Savivaldybių taryboms suteikta teisė tvirtinti tvarkymo ir švaros taisykles, už kurių pažeidimus gali būti taikomos nuobaudos.
Manome, kad savivaldybės galėtų nustatyti griežtesnius reikalavimus, įpareigojančius tvarkyti, valyti, prižiūrėti statinių estetinę išvaizdą, savivaldybių tarybų tvirtinamomis tvarkymo ir švaros taisyklėmis.
Siekiant didinti nebaigto statyti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkų atsakomybę, galėtų būti nagrinėjamos galimybės didinti baudas, tačiau jų padidinimas turėtų būti argumentuotas ir pagrįstas, atsižvelgta į Administracinio nusižengimų kodekso straipsnių taikymo dažnumą ir paskirtų sankcijų dydžio statistinę analizę“, – teigiama Aplinkos ministerijos atsakyme.
