Požiūris į aplinkos tvarkymą kinta
„Vakarų šalyse projektuojant gyvenvietes įprasta kartu projektuoti ir
pastatus supančią aplinką. Ten savaime suprantama, kad statybų objektas nėra tik pastatas, bet ir jo aplinka. Be sutvarkytos aplinkos retai įsivaizduojamas objekto pridavimas. Žiūrint amerikietiškus filmus nesunku pastebėti, kad ten gyvenamieji namai dažnai apsupti didelių gražių medžių, o atvažiavus į naujai pastatytą gyvenamųjų namų rajoną Lietuvoje atrodo, kad vyksta nesibaigiančios statybos – žalumos mažai arba jos išvis nėra“, – pastebi bendrovės „Medeinės parkai“ direktorius Kęstutis Kuoras. Jo teigimu, požiūris į aplinkos tvarkymą kinta ir Lietuvoje. Ryškiausiai tai matoma didesniuose šalies miestuose.
Pašnekovas pritaria, kad lietuviai yra linkę tvarkyti aplinką, tačiau dažnai tai daro savo jėgomis, o landšafto planavimas dažnai baigiasi gėlių, dekoratyvinių krūmų pasodinimu ir alpinariumo įrengimu. „Svarbiausia visiems pasistatyti ir įsirengti namus, o aplinka kaip nors, kada nors. Dažnai sodinami nedideli medžių ūgliukai dėl paties sodinimo proceso net neįsivaizduojant, kada jie užaugs ir kaip atrodys galutinis sklypo vaizdas“, – sako K.Kuoras.
Kada augalas tampa vertybe
Atradę nišą Lietuvos rinkoje, „Medeinės parkai“ pradėjo teikti užsienyje jau kelis dešimtmečius populiarią paslaugą – persodina didelius medžius. „Iš medžio dažniausiai tikimės užuovėjos, pavėsio, gražaus vaizdo, vaisių, tačiau tik pasodinti augalai tokių funkcijų dar neatlieka. Mes naujos technikos pagalba galime sodinti didelį medį, kuris jau prigijęs – žydinčius medžius, derančius vaismedžius ir t.t. Dabar iš karto galima pasisodinti medžius norimoje vietoje, kokiu norime tankumu ir iš karto turėti galutinį vaizdą. Ir viskas – kaip atvirutėje“, – verslo idėją pristato įmonės įkūrėjas.
Medžius galima atsivežti iš savo ankstesnių namų kiemo, senelių sodybos, nuosavo miško ar išsirinkti iš „Medeinės parko“ sukauptų rezervų. Įdomu tai, kad įmonė medžius ne tik perkelia, parduoda, bet ir superka. „Anksčiau vyravo supratimas, kad trukdančius medžius reikia nukirsti ir paruošti malkų, dabar tai po truputį keičiasi. Brandus augalas yra vertybė, kaip ir, pavyzdžiui, antikvariniai baldai“, – sako K. Kuoras. Šiandien vienas lietuvių mėgstamiausių medžių, pašnekovo teigimu, yra pušis.
Medžio vertę labiausiai lemia vienas esminis kriterijus. „Kuo medžiui daugiau metų, tuo jis gražesnis ir vertingesnis. Pasaulinė praktika rodo, kad medžio kaina tiesiogiai priklauso nuo jo amžiaus“, – paaiškina verslininkas.
Tinkamiausi persodinimui yra iki 10 metrų aukščio medžiai, kurių kamienas ne didesnės nei 30 centimetrų skersmens. Pašnekovo teigimu, tokių matmenų medžiai yra maždaug 20-30 metų amžiaus, nors būna ir daug senesnių. Tai priklauso nuo medžio rūšies ir augimo sąlygų. „Persodinimo galimybės labiausiai priklauso nuo šaknų dydžio, kurį lengviausiai galime įvertinti pagal kamieno storį“, – sako K. Kuoras.
Žalias sklypas – vertingesnis
Pastaruoju metu pastebima, kad žmonės vis dažniau perka nepatrauklius sklypus, bet pridetinę vertę sukuria apsodindami juos medžiais. „Toks sklypas, lyginant su aplinkiniais, iš karto taps vertingesnis. Galima teigti, kad sklypų kainas lemia du pagrindiniai faktoriai – atstumas iki miesto centro ir žalias vaizdas. Monotoniškas, „plikas“, nuolat matomas vaizdas amžinai netenkins“, – svarsto K. Kuoras.
Medžių sodinimu reikia susirūpinti pabaigus statyti namą, prieš pradedant apdailos darbus – kai nebetrukdoma kitiems statybų darbams. Jei sklypas didesnis, medžius sodinti galima kartu su statybų pradžia – iki įkurtuvių jie bus prigiję.
„Anksčiau visi galvodavo, kad medžius galima sodinti tik vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį. Laikas keisti šį požiūrį, medžius galima sodinti visais metų laikais. Gana patogu sodinti vasarą – nes matomas pilnas aplinkos vaizdas. Medį persodinti galima ne kartą. Kelis kartus persodintas medis prie to pripranta ir kitų persodinimų praktiškai nepajaučia – susiformuoja tankesnė, kompaktiškesnė šaknų sistema“, – aiškinas įmonės vadovas.
Persodintas medis tampa kiek jautresnis – svarbu nepamiršti palaistyti sausros metu. Jei visgi atrodo, kad medis atsirado netinkamoje vietoje, po persodinimo dar daug metų jis gali būti nesudėtingai perkeltas į kitą vietą.
Didelių medžių sodinimo privalumai:
- Patys nesudėtingai galime būti aplinkos projektuotojais;
- Iš karto galime matyti esamą, o ne menamą vaizdą;
- Pasodinti dideliai medžiai mus džiugins iš karto, o ne bus auginami ateities kartoms;
- Iš karto turėsime jaukius pavėsius, derančius sodus ir t.t.