Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis prognozuoja, kad Seimui priėmus siūlomas pataisas, ims nykti bendrijos, nes niekas nenorės būti jų pirmininkais.
„Vidutinis bendrijų pirmininkų amžius jau dabar siekia 60-65 metus. Tą darbą dirba žmonės, išėję į pensiją, be kvalifikacijos ar specifinių žinių, yra humanitarai, jų atlygis siekia 20-40 eurų, o naujuoju įstatymu jie prilyginami administruojančioms įmonėms“, – antradienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė J.Antanaitis.
Jis apgailestavo, kad ketinama panaikinti ir bendrijų valdybas.
„Pirmininkas vienas lieka, net neturės su kuo pasitarti, atsakomybę turės prisiimti vienas“, – pabrėžė J.Antanaitis.
Lietuvos būsto rūmų prezidentas įspėjo, kad pataisomis taip pat naikinama galimybė bendrijų neturintiems daugiabučiams sudaryti jungtinės veiklos sutartus.
„Naujame projekte tokią sutartį turi pasirašyti 100 proc. savininkų. Bet net keturių butų name gal tiek nesurinksime – gal kažkas išvykęs, kažkas ant patalo“, – kalbėjo J.Antanaitis.
Pasak jo, tvarkai pasikeitus, sumažėtų nedidelių daugiabučių administratorių, nes numatoma pernelyg liberali licencijų atėmimo tvarka.
„Ar jis (administratorius – BNS) investuos į namo priežiūrą nebūdamas užtrintas, kad rūpinsis tuo namu bent penkerius metus ar kažkiek..?“ – svarstė J.Antanaitis.
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro prezidentas Giedrius Komka prognozuoja, kad sumažėjus smulkių administratorių, namus perims monopolininkai. G. Komka, be kita ko, įtaria, kad nauja tvarka skatins perkamų prekių ar paslaugų brangimą.
„Visi pirkimai būtų vykdomi per CPO (Centrinę perkančiąją organizaciją – BNS), jie išbrangtų ir pailgėtų visų darbų atlikimo terminai“, – prognozavo jis.
J.Antanaitis sako, kad Seime įregistruotos pataisos su rūmais nebuvo derintos.
Pasak jo, per pastaruosius trejus metus nei Aplinkos ministerija, nei Seimo Aplinkos apsaugos komitetas su rūmais nė karto nebandė aiškintis, ką reikia keisti daugiabučių priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose, kad jie būtų ilgaamžiai ir tinkamai eksploatuojami.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario liberalo Simono Gentvilo žiniomis, Lietuvoje yra daugiau negu 40 tūkst. daugiabučių.
„Juose gyvena pusė milijono (žmonių– BNS) tikrai“, – teigė S.Gentvilas.
Pagal naująją tvarką, bendriją būtų galima steigti tik viename name, o ne keliuose, kaip dabar, prekės, darbai ir paslaugos turėtų būti perkamos per CPO, savivaldybėms planuojama leisti bausti pirmininkus už mažareikšmius pažeidimus, bendrijos privalėtų parengti naujus įstatus ir įregistruoti juos Registrų centre.
Naują Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą pateikė „valstiečiai“ Lauras Stacevičius ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Pakeitimų iniciatoriai sako, kad jais siekiama skatinti namų savininkus aktyviau dalyvauti sprendžiant namo priežiūros klausimus.
„Savininkai turėtų rūpintis savo nuosavybe ir domėtis, kaip tvarkomi bendrojo naudojimo patalpos, savininkams turėtų būtų teikiama informacija apie atliekamus darbus, perkamas ir suteiktas paslaugas, turėtų būti nustatytos aiškios teisinės pasekmės, jeigu savininkai nepritaria valdytojo veiklos ataskaitoms, atliekamiems pirkimams ir panašiai“, – nurodoma pataisų aiškinamajame rašte.
Pernai rudenį Seime įregistruoti projektai dar nesvarstomi, jiems daug priekaištų pateikė Seimo teisininkai, daugiabučių namų bendrijos. Pakeitimų iniciatoriai žada į visus priekaištus atsižvelgti, net kol kas jokių siūlomų pakeitimų nėra.
