„Tvarkymo plano projekte pateiktos tik nuorodos į kitus teisės aktus, nesuformuluojant paveldosaugos reikalavimų, neaprašant priemonių, būtinų vertingosioms savybėms apsaugoti. Pavyzdžiui, norint nustatyti konkrečios vietos paveldosaugos reikalavimus nurodoma kreiptis į Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybą. Vertingosios savybės gali būti keičiamos vien tik vertinimo tarybos sprendimu, o vertinimo tarybos aktas traktuojamas kaip aukštesnę teisinę galią turintis dokumentas nei Tvarkymo planas, kas yra teisinė kolizija“, – rašoma pranešime spaudai.
Anot Komisijos, Vilniaus istorinio centro ir jo kultūros paveldo objektų būklės vertinimas buvo atliktas prieš 10 metų, 2008 metais pradėjus rengti plano projektą. Per šį laikotarpį Vilniaus senamiesčio esama būklė keitėsi, tačiau Tvarkymo plane tai nebuvo įvertinta, todėl objektyvus paveldosaugos reikalavimų nustatymas nėra įmanomas.
Komisija siūlo atsakingoms institucijoms spręsti dėl plano projekto tolesnio rengimo tikslingumo, nes jo rengimui išleista daug valstybės lėšų, o dokumentas yra nepatenkinamas. Sprendime taip pat siūloma užtikrinti Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento veikimą iki bus parengtas ir įsigalios naujas Vilniaus senamiesčio paveldo apsaugos dokumentas. Anot Paveldo komisijos, reglamentas labiau atitinka paveldosaugos tikslus nei parengtas Tvarkymo plano projektas.
Paveldo komisija taip pat pastebi, kad Kultūros paveldo departamentas neturėjo faktinių įgaliojimų organizuoti kultūros paminklo Vilniaus senamiesčio Tvarkymo plano projekto rengimą. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą Vilniaus senamiestis kaip pasaulinę vertę turinti vietovė priskiriamas Lietuvos saugomų teritorijų sistemai. Teritorijų planavimo įstatymas nurodo, kad tokius Tvarkymo planus tvirtina LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Skelbiama, kad plano sprendiniai neatitinka 2010 metais Paveldo komisijos sprendime pateiktų siūlymų, kuriame buvo rekomenduojama atsisakyti požeminių automobilių stovėjimo aikštelių Vilniaus istoriniame centre įrengimo, nestatyti aukštybinių pastatų jo apsaugos zonoje, o apie visas planuojamas naujas didelės apimties statybas informuoti Pasaulio paveldo centrą. Tvarkymo plano sprendiniai taip pat nesutampa su UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 41-oje sesijoje priimtu sprendimu, kuriame raginama UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos šalis į nacionalinius planavimo dokumentus integruoti 2011 metų UNESCO Rekomendaciją dėl istorinių miesto kraštovaizdžių. Tvarkymo planas neatitinka ne tik nacionalinių paveldosaugos reikalavimų, tačiau ir neužtikrina Vilniaus istorinio centro, kaip UNESCO Pasaulio paveldo vertybės, apsaugos.
