Nekilnojamojo turto bendrovė „Eriadas“ nuo 2017 vasaros sostinės Lazdynėlių rajone stato „Aitvarų namus“. Pirmame plėtros etape pastatyti 2 (4 ir 5 aukštų) daugiabučiai, kuriuose iš viso yra 98 butai. Per 4–5 metus rajone turėtų iškilti dvylika 3–5 aukštų daugiabučių. Bendra projekto vertė – 30 mln. eurų.
Tačiau to neužtenka – šalia plėtojamo projekto, greta sostinės Lietaus ir Lazdynėlių gatvių, bendrovė suplanavo statyti vieno aukšto 1,4 tūkst. kv. m ploto parduotuvę.
„Tariamės su tinkliniais prekybos centrais, kurie turėtų užpildyti didžiąją dalį prekybos centro ploto. Kartu pastebime tendenciją, kad nors lūkestis nenutolstant nuo namų įsigyti būtiniausių maisto ir kitų plataus vartojimo prekių išlieka stiprus, tačiau gyventojams ne mažiau aktualios ir kitos paslaugos, pavyzdžiui, vaistinė, drabužių valykla ar taisykla, kepyklėlė ir pan.“, – 15min komentavo „Eriado“ pardavimo projektų vadovė Indrė Bakanienė.
Anot jos, Lazdynėliuose gyvenantys vilniečiai, norintys įsigyti kasdienių prekių, turi vykti į kitą rajono dalį.
„Čia gyvenantys vilniečiai bet kokios, kad ir smulkiausios, prekės dabar turi vykti į kitą Lazdynėlių pusę arba jomis apsirūpinti pakeliui į namus. Neabejojame, kad nauja parduotuvė pastebimai palengvins viso Lazdynėlių mikrorajono gyventojų kasdienybę“, – aiškina ji.
Parduotuvės statybos darbus planuojama pradėti kitų metų III ketvirtį ir baigti 2020 m. III ketvirtį. Investicijos sieks apie 1,7 mln. eurų.
„Žalgirio“ stadione – darželis
Nekilnojamojo turto bendrovė „REWO“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo, kad šalia jų plėtojamo sklypų projekto turėtų iškilti mokykla ir darželis.
„Mes vystome tik žemės sklypus. Tame projekte žemės sklypai buvo įsigyti investuotojų, kurie vystys tą projekto dalį. Kaip suprantu, toje miesto dalyje yra tokio pobūdžio įstaigų trūkumas, o ta dalis miesto yra pakankamai išsivysčiusi ir didžioji dalis gyventojų yra jauno, vidutinio amžiaus šeimos, turinčios vaikų“, – 15min teigė aiškino „REWO“ direktorius Edvinas Malevskis.
Darželį buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje planuoja ir nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Šiuo metu čia jau veikia „Marriott“ viešbutis, statomas verslo centras, kitas – projektuojamas. Taip pat statomi daugiabučiai – iš viso penkiuose namuose turėtų būti įrengta 248 butai.
Anot A.Avulio, darželis teritorijoje turėtų pradėti veikti 2021 metais. Tikimasi, kad objektas sukurs daugiau pridėtinės vertės šiai teritorijai.
„Šalia viešbučio, sporto klubo, parduotuvių, sveikatingumo centrų, restoranų, parduotuvių – atsiras ir vaikų darželis. Jį valdys pasirinktas profesionalus tokių paslaugų teikimo operatorius, toks paslaugų valdymo būdas yra įprastas rinkoje ir pasiteisina geriausiai“, – 15min sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Anksčiau 15min skelbė, kad nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ projekte plėtojamame Karaliaučiaus gatvėje, Pilaitėje, turėtų įsikurti privatus darželis „Kiškių pilaitė“. Darželis duris atverti turėtų kitų metų rugsėjį.
Greta, „Citus“ plėtojamame „Karaliaučiaus slėnio“ kvartale taip pat planuota statyti darželį, tačiau šių ketinimų atsisakyta.
„Savivaldybei paskelbus, kad jau yra projektuojami du nauji darželiai Pilaitėje, darželių operatoriai, vertindami išaugsiančią konkurenciją ir pasikeisiančią paklausą, nelinkę pasirašyti ilgalaikių nuomos sutarčių, todėl, tikriausiai, atsisakysime planų statyti privatų darželį. Iš kitos pusės, tai, kad savivaldybė plės darželių tinklą Pilaitėje, yra labai svarbu ir džiugu, nes jų poreikis tikrai yra“, – 15min komentavo įmonės vadovas Mindaugas Vanagas.
Statytojai prisideda pinigais
Šiuo metu plėtotojai, norintys sostinėje plėtoti projektus, turi sumokėti 4,35 euro mokestį už kiekvieną planuojamą statyti kvadratinį metrą arba pats plėtotojas, sutaręs su vietos savivalda, gali investuoti ir sutvarkyti reikiamą infrastruktūrą – tarkime, suremontuoti darželį, renovuoti gatvę, sutvarkyti pėsčiųjų takus, įrengti mašinų stovėjimo aikštelę ar kt.
„Mūsų praktika rodo, kad dažniausiai savivaldybė pasirenka būtent piniginio mokesčio surinkimo alternatyvą ir pati administruoja surinktų pinigų srautus, skiria juos konkretiems objektams“, – teigė A.Avulis.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sakė, kad minėtasis infrastruktūros mokestis yra savanoriškas. Tačiau šiuo metu rengiamas įstatymo projektas, kad toks mokestis būtų privalomas.
„Dabar ruošiamas naujas infrastruktūros plėtros įstatymas, kur būtų tai įstatymiškai sureguliuota ir tai taptų ne savanorišku mokesčiu, o įsipareigojimu“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Kelia vietos reputaciją
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka sakė, kad, žiūrint į atskiras sostinės dalis, socialinė infrastruktūra vystėsi netolygiai, nors naujų daugiabučių, ypač šoninėse miesto dalyse, kyla daug.
„Kai kuriuose miesto dalyse gyventojų skaičius gerokai išaugo, o socialinės infrastruktūros – prekybos centrų, nedidelių parduotuvių, darželių, mokyklų ar kitų ugdymo įstaigų – daugiau neatsirado. Todėl plėtotojai, sekdami poreikį, į tuos dalykus atsižvelgia“, – kalbėjo pašnekovas.
A.Šapokos teigimu, tokia papildoma infrastruktūra prie savų projektų plėtotojai teoriškai galėtų palaikyti tam tikrą kainų lygį toje vietoje. Tačiau svarbiausia – kuriama reputacija ir patrauklumas.
„Kuo geriau išplėtota ir socialiai pritaikyta gyvenimui, tuo paklausa tokiai miesto vietai arba kvartalui yra didesnė. Daugiausia socialine plėtra rūpinasi tie, kurie yra pajėgūs išvystyti ne vieną daugiabutį namą, o visą kvartalą“, – tikino jis.
