Apie tai, kaip renovuoti daugiabučiai prisideda prie pastebimai mažesnių išlaidų šildymui bei kodėl kvartalinė renovacija – itin svarbi šalies šilumos ūkiui ir galutinei šilumos kainai, – pokalbis su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovu Valdu Lukoševičiumi.
Daugiausiai šilumos suvartoja daugiabučių gyventojai
Šiuo metu pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai yra daugiabučių namų gyventojai. Jie sudaro 73 proc. visų vartotojų. Daugiabučių renovacija tiesiogiai susijusi su mažesnėmis šilumos tiekimo išlaidomis, nes leidžia šilumos tiekėjams optimizuoti visą šilumos ūkį – pradedant nuo katilinių ir baigiant vamzdynais. Kadangi po renovacijos daugiabučiai sutaupo mažiausiai 40 proc. šilumos energijos, tai leidžia šilumos tiekėjams atnaujinti savo infrastruktūrą pagal pasikeitusius ir – mažesnius – gyventojų šilumos poreikius.
Kaip pastebi LŠTA vadovas, galima sakyti, kad namams, suvartojantiems dvigubai mažiau šilumos reikia ir dvigubai mažesnių šilumos tiekimo pajėgumų.
Šiuo metu skaičiuojama, kad didžioji dalis gyventojų – apie 59 proc. – gyvena neapšiltintuose daugiabučiuose, kurie vidutiniškai per mėnesį suvartoja apie 21 kWh/m2 šiluminės energijos, kai tuo tarpu pilnai atnaujintuose daugiabučiuose šildymui pakanka vos 9 kWh/m2 .
Be renovacijos neįmanomas kompleksinis šilumos ūkio atnaujinimas
„Šilumos tiekimo grandinė susideda iš kelių elementų, ir vienas iš jų – galutiniai vartotojai, daugiabučiai. Kol kas pastebime, kad būtent senos statybos namai yra „silpnoji“ šilumos tiekimo grandis, nes būtent čia neefektyviai suvartojama daugiausiai šilumos. Ši problema išlieka itin aktuali Lietuvai sėkmingai pradėjus naudoti pigesnį, Lietuvoje pagamintą biokurą“, – pasakoja V. Lukoševičius, pastebėdamas, kad visa šilumos grandinė ir visi jos elementai turi būti atnaujinami nuosekliai ir susietai, todėl negali būti efektyviai atnaujinti po vieną, norint pasiekti maksimalų efektą.
„Tokių miestų kaip Ignalina arba Birštonas, kuriose atnaujinta didžioji dalis senos statybos daugiabučių, patirtis, liudija, kad daugiabučių renovacija gali atnešti apčiuopiamų rezultatų ir leidžia šilumos tiekėjams optimaliai prisitaikyti prie pakitusių šilumos suvartojimų – kalbame ir apie temperatūros, debito sumažinimą, ir tuo pačiu apie mažesnio diametro vamzdynų įrengimą . Šie pavyzdžiai taip pat liudija, kad mažesnę šilumos kainą galima pasiekti tik atnaujinus didžiąją dalį daugiabučių – šilumos infrastruktūra negali būti iš esmės atnaujinama ir keičiama, jeigu didelė dalis daugiabučių ir toliau vartoja labai daug šilumos energijos“, – dėsto pašnekovas.
Kvartalinės renovacijos šerdis – šilumos sistemos atnaujinimas
LŠTA vadovas skaičiuoja, kad jau dabar renovuoti daugiabučiai sutaupo apie 210 GWh šilumos. Tačiau šie sutaupymai gali būti daug didesni. „Vidutinei šilumos kainai siekiant 5,25 ct/kWh su PVM, šiuo metu per šildymo sezoną jau sutaupoma apie 11 mln. eurų. Šis skaičius tikrai įspūdingas, tačiau jis nublanksta prieš tuos rezultatus, kurių pavyktų pasiekti, jeigu visi senos statybos daugiabučiai būtų renovuoti. Tokiu atveju, šilumos sutaupymai būtų iki 10 kartų didesni“, – pastebi V. Lukoševičius.
Dėl šių priežasčių kvartalinė renovacija, kurios projektai šiemet jau buvo parengti mažiausiai 20-yje savivaldybių, šilumos tiekėjams kelia itin daug vilčių. „Šilumos tiekėjai siekia parduoti ir šilumą, ir karštą vandenį kuo konkurencingesne kaina, todėl galimybės ją sumažinti iš esmės atnaujinant ištiso kvartalo, o geriausiu atveju – ir viso miesto šilumos ūkį, yra labai patrauklios. Be to, vykdant daugiabučių renovaciją kartu su šilumos tiekimo sistemos optimizavimu, pavyktų išvengti pastoviųjų sąnaudų dedamosios padidėjimo šilumos kainoje“, – pasakoja ekspertas.
Įgyvendinant kvartalinės renovacijos projektus, kurių metu atnaujinama ne tik grupė senos statybos namų, bet ir šalia esanti infrastruktūra, kiemai, apšvietimas, stovėjimo aikštelės bei šilumos trasos, svarbiausią vaidmenį vaidina savivaldybė.
Kaip pabrėžia V. Lukoševičius, efektyviam šilumos sistemų atnaujinimo procesui didelę įtaką turi ir tikslus planavimas: „Turėdami tikslius renovacijos darbų grafikus, šilumos tiekėjai galės atitinkamai planuoti ir šilumos sistemos atnaujinimo darbus, naujos infrastruktūros parametrus bei darbų mastą ir eiliškumą. Kaip ir minėjau, šilumos sistemos atnaujinimas kvartale, kur renovuoti visi daugiabučiai, ir ten, kur atnaujinti tik pavieniai namai, labai skiriasi ir technologiškai ir ekonomiškai“, – akcentuoja V. Lukoševičius.
