Aplinka turi ne tik estetinę, bet ir ekonominę vertę
„Gyvenimo kokybę ir būsto vertę lemia ir aplinka, kurioje yra daugiabučiai, todėl kompleksinis požiūris į atnaujinimą – būtinybė. Nors šiuo metu daugiabučiai gali gauti paramą tik patiems svarbiausiems atnaujinimo darbams, tai galimybė nuveikti tikrai nemažai darbų nenaudojant pačių gyventojų lėšų“, – komentuoja M.Pakalnis.
Kompleksinė renovacija, kaip pastebi pašnekovas, turi ne tik teigiamą praktinį, bet ir socialinį poveikį. „Senų daugiabučių rajonams trūksta privatumo ir individualumo. Kvartalinė renovacija iš dalies šias problemas sprendžia. Pavyzdžiui, jeigu yra galimybės daugiabučio teritoriją aptverti, aplinka tampa jaukesnė, saugesnė, gyventojai pradeda labiau su ja tapatintis“, – pasakoja M.Pakalnis.
Skaičiuojama, kad kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau parengusios mažiausiai 23 šalies savivaldybės, jose numatoma atnaujinti iš viso 49 kvartalus. Jau šiemet pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, finansavimą atnaujinimui gavo per šimtas daugiabučių, priklausančių kvartalams.
Daugiau drąsos puošiant kvartalus
Vienas iš labiausiai slegiančių miegamųjų rajonų bruožų, net jei jų aplinka sutvarkyta – monotonija, pilka spalva ir vienodi namai. Tačiau tai galima pakeisti pasitelkiant meninius elementus, kurie padeda kiekvienam daugiabučiui įgauti savo veidą. Pavyzdžiui, šiemet įspūdingiausiu atnaujintu daugiabučiu Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) surengtame konkurse išrinktas Marijampolėje atnaujintas namas, kuris po renovacijos nusprendė pasipuošti – pasitelkus profesionalių menininkų pagalbą, ant namo sienos nutapytas didžiulis stilizuotas Gyvybės medis. Kaip pastebi M.Pakalnis, tokie pavyzdžiai yra sektini, nes meniniai projektai padeda beveidžiams rajonams suteikti individualumo.
Kitas galimas kelias – netikėtų fasado spalvų pasirinkimas. Juo pasuko kaimyninė Lenkija, kurioje galima pamatyti daugiabučių, per renovaciją pasirinkusių net kelių spalvų fasadus. Tokių namų grupės iškart patraukia akį, padeda naujomis akimis pažvelgti į miegamuosius rajonus.
Vis dėlto, kaip pastebi M.Pakalnis, eksperimentai renkantis fasadų spalvas rizikingesni, nei meninių elementų pritaikymas namui. „Lietuvoje taip pat turime keletą namų, pasirinkusių netikėtas fasado spalvas, tačiau ši praktika neprigijo. Manau, kad tendencija, vyraujanti dabar – vienspalviai, ramių spalvų fasadai estetiškai yra patrauklesnė. Kita vertus, Lenkijos patirtis įdomi tuo, kad patys gyventojai, neribojami architektų, gali rinktis tokias spalvas, kokių nori. Lietuvoje galėtume žengti kitu keliu – pavyzdžiui, drąsiems meniniams elementams pasirinkti vidinius daugiabučių fasadus“, – pasakoja pašnekovas, pastebėdamas, kad šiuo metu ir Vilniaus savivaldybė įgyvendina iniciatyvą, kurios metu menininkai gali siūlyti savo idėjas, kaip papuošti daugiabučių fasadus.
Seni daugiabučiai galėtų turėti terasas ir didesnius balkonus
Kaip rodo užsienio šalių patirtis, kvartalinė renovacija – ne vienintelis ambicingas projektas, kurį galima įgyvendinti siekiant senų daugiabučių kvartalų prikėlimo naujam gyvenimui. Pavyzdžiui, galima būtų ryžtis ir pačių namų perplanavimui. Lietuvoje panašūs projektai galėtų būti aktualūs, kadangi demografinė senų daugiabučių rajonų situacija blogėja – jaunoms šeimoms mieliau renkantis naujos statybos būstus, senuose namuose lieka pagyvenę ir mažiau pasiturintys žmonės.
„Konstrukcine prasme senos statybos namai tikrai nėra blogi, juos atnaujinus, atitinkamai prižiūrint, jų gyvavimo laikas galėtų siekti 100 metų ir daugiau. Tačiau jie moraliai pasenę dėl išplanavimo. Pavyzdžiui, daugelio jaunų žmonių netenkina senų butų virtuvės, jie norėtų daugiau bendros erdvės. Sovietinės statybos daugiabučiai yra vienodi, butai juose taip pat vienodi. O didesnės socialinės sanglaudos, saugesnės aplinkos vienas iš garantų kaip tik yra aplinka, kurioje gyvena kuo įvairesni žmonės“, – pabrėžia Vilniaus vyriausiasis architektas.
Drąsesni rekonstrukcijos projektai galėtų apimti ir daugiabučių pritaikymą pagyvenusiems žmonėms, žmonėms su judėjimo negalia. Tokie projektų metu galėtų būti įrengti papildomi liftai ir terasos pirmame aukšte. „Kol kas tai tik turtingesnių šalių patirtis, tačiau seni daugiabučiai ir jų rajonai gali turėti ateitį. Įsivaizduokite, kaip pasikeistų senų daugiabučių kvartalai, jeigu balkonuose būtų įrengti žiemos sodai, valgomieji. Tokiuose namuose mieliau gyventojų ir jaunos šeimos, ir vyresnio amžiaus žmonės“, – pastebi pašnekovas.
