Per metus būstai sumažėjo 3,5 kv. metro
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis praėjusių metų apžvalgoje teigia, kad pastaruosius 15 metų pastatomų butų plotas nuosekliai mažėja. Tačiau pernai, palyginti su 2017 metais, vidutinis pastatytų butų plotas, bendrovės skaičiavimu, sumažėjo 3,5 kv. m ir sudarė 50,2 kv. m.
Palyginti su 2003–2009 metais statytais daugiabučiais, vidutinis naujos statybos butų plotas vidutiniškai sumažėjo penktadaliu arba šiek tiek daugiau nei 12 kv. metrų. Tuo metu nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ skaičiuoja, kad per pastaruosius 15 metų vidutinis būsto plotas įmonės statytuose namuose sumažėjo 10 kv. m – nuo 60 iki 50 kv. metrų.
R.Reginio nuomone, spartus vidutinio butų ploto mažėjimas Vilniuje yra fiksuojamas nuo pastarojo ekonominio sunkmečio, kada plėtotojai pradėjo projektuoti ir statyti vis daugiau mažesnio ploto butų ir didinti jų dalį statomuose daugiabučiuose. Dabar plėtotojai siūlo butus, kuriuose yra mažiau kambarių, jie yra šiek tiek mažesni, taip pat patys būstai planuojami racionaliau – atsisakant arba mažinant neefektyvių ir mažai naudojamų butų erdvių.
„Todėl jau nieko nestebina, kad rinkoje siūloma įsigyti 3 kambarių butų, kurių plotas sudaro 50–55 kv. m, o surasti naujos statybos butą su atskiru virtuvės kambariu yra jau seniai rinkoje neegzistuojantis dalykas. Todėl nenuostabu, kad ir toliau mažėjantis naujos statybos butų plotas daugiabučiuose paskatino individualių ir sublokuotų namų sektoriaus plėtrą, kai namų plėtotojai gali pasiūlyti erdvesnį būstą didesnėms šeimoms“, – atkreipia dėmesį R.Reginis.
Pirkėjams rūpi galutinė kaina
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ skaičiavimu, per šešerius metus butų plotai susitraukė 10 proc. Ši tendencija labiausiai juntama 1 kambario ir 3 kambarių butuose. Pavyzdžiui, 3 kambarių buto vidutinis plotas per šešerius metus „susitraukė“ beveik 6,5 kv. metro. Tiesa, „Inreal“ grupės pardavimų vadovės Sigitos Jokšienės teigimu, ploto mažėjimas, nors ne toks žymus, pastebimas ir erdviuose, didelio ploto projektuose.
„Naujų projektų būstų plotai, išties, tampa panašūs į statytų prieš 50–60 metų, bet jų vidinės erdvės smarkiai skiriasi. Tai sąlygoja racionalus, tinkamas šiuolaikiniam žmogui gyvenamųjų patalpų planavimas bei pirkėjų noras mokėti mažesnę suminę buto kainą. Juk svarbi ne tik paties būsto kaina, bet ir tai, kiek reikės investuoti į buto apdailą bei įrengimą. Kuo didesnis buto plotas – tuo didesnė galutinė suma. Taigi, naujo būsto ieškantys miesto žmonės dairosi kompaktiškų ir patogių butų, nes tokių kaina – tiek su įrengimu, tiek su daline apdaila – yra mažesnė“, – aiškina ji.
Tiesa, anot S.Jokšienės, iš nuosavo namo persikraustantys žmonės, kurie yra pratę turėti daug erdvės kambariuose, yra linkę rinktis didesnius butus.
„Yra naujų projektų, siūlančių didelio ploto butus – 100–120 kv. m ir dar didesnius, su terasomis ar kiemeliais, įspūdingais vaizdais pro langus. Būtent dėl unikalumo tokie būstai yra paklausūs ir tampa puikia alternatyva individualiam namui“, – įsitikinusi ji.
Penktadalis butų – nuomai
Mažėjančių butų tendenciją liudiją ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Pavyzdžiui, „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas 15min sakė, kad tokių butų paklausa vis auga. Ir tam yra kelios priežastys.
„Viena jų – daugėja žmonių, kurie teikia prioritetą karjerai ir nori gyventi atskirai. Kitas dalykas, sostinės gyventojai ieško būsto kuo arčiau centro, aukodami buto plotą, teikdami prioritetą brangesniam būstui, bet arčiau centro. Mažesni butai taip pat yra patrauklesni žmonėms, perkantiems būstą investicijai – nuomai“, – kalbėjo jis.
Anot jo, nuo visų įmonės parduodamų butų penktadalį sudaro butai, perkami investicijai. Tiesa, jis pastebi, kad ir erdvesnių butų pardavimai auga.
„Tarkime, pirmajame „Paupio“ etape iš jau parduotų butų statistikos matyti, kad paklausūs ir didesni butai – 3 kambarių butų nupirkta dvigubai daugiau nei vieno kambario. Kas 8 nupirktas butas – yra 4 ir 5 kambarių. Panašią tendenciją fiksuojame ir analizuodami kitų mūsų projektų pardavimo statistiką“, – aiškino M.Umbrasas.
Nebeperka „išaugimui“
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio teigimu, mažėjančių butų tendencija ypač ryški didžiuosiuose šalies miestuose. O dar labiau – Vilniuje. Esą, dabar dažnas žmogus perka būstą tam tikram gyvenimo laikotarpiui, o anksčiau buvo priimtina „išaugimui“.
„Būstą įpirkti gali ir tai daro vis jaunesni žmonės, nes augant ekonomikai, investicijų mastui ir įmonių, siūlančių jauniems specialistams santykinai aukštą ir stabilų darbo užmokestį, šie specialistai įsigyja butus. Tačiau nebeperka būsto „išaugimui“ – sukūrę šeimas ar joms padidėjus keliasi į didesnius namus. Kadangi tokių pirkėjų skaičius pastaruoju metu pastebimai auga, o jiems dideli ir brangūs būstai nebūtini, auga ir mažesnių būstų paklausa. Iš kitos pusės, ne pačių mažiausių būstų (iki 36 kv. m), o kiek didesnių – 36–55 kv. m“, – komentavo jis.
Kita vertus, pasak Š.Taručio, pirkėjams, svarbus išlieka funkcionalumas.
„Jei 6 kv. m mažesnis būstas, vertinant bendrą jo kainą, gali būti bent 10–15 tūkst. eurų pigesnis, o jo funkcionalumas – tas pats, be abejo, jis bus patrauklus. Todėl plėtotojai stengiasi butus suplanuoti efektyviai, be perteklinio ploto, todėl gali juos padaryti mažesnius, taigi, pigesnius. O kaina NT rinkoje yra vienas iš apsisprendimą pirkti lemiančių veiksnių“, – aiškino jis.
*Kotedžų plotas „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje svyruoja nuo 95 iki 140 kv. m.
Didžiausias poveikis – automobilių aikštelėms
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda 15min taip pat tvirtino, kad mažėjančius butų plotus lemia galutinė kaina. Anot jo, plėtotojai siekia didinti būsto išplanavimo efektyvumą tam, kad didėjant statybų savikainai bendra sandorio vertė taip sparčiai nedidėtų.
„Egzistuoja tam tikra psichologinė vidutinio sandorio vertė. Anksčiau ji siekdavo apie 300 tūkst. litų, o šiuo metu ji sudaro apie 100 tūkst. eurų. Suprantama, jog būsto pirkėjas ieško ne kvadratinių metrų, bet geriausios vertės už jo pasirinktą sumą. Todėl plėtotojai stengiasi tą pačią vertę sukurti mažesniame, bet efektyviau išplanuotame plote, išlaikydami tą patį kambarių, bute esančių langų skaičių, mažindami koridorių, praėjimų bei tamsių patalpų plotą, atsisakydami plotų per du aukštus bei netaisyklingų jų formų“, – aiškino jis.
Be to, M.Žibūda pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išpopuliarėjo vadinami mikrobūstai bei specialiai į mažus butus orientuoti projektai. Tam didelę įtaką darė būstą nuomai arba investicijai įsigyjantys pirkėjai. „Eika“ skaičiuoja, kad tokių pirkėjų dalis sudaro apie trečdalį visų būstą įsigyjančių asmenų.
„Lyginant su situacija prieš 15 metų, didžiausias pokytis šioje srityje pastebimas projektuose, esančiuose centrinėse miesto dalyse arba senamiestyje. Tuomet prestižinis būstas didžiąja dalimi buvo siejamas su erdviu suplanavimu, o dabar nieko nebestebina butai nuo 30 kv. m, kurie tampa vis populiaresni, augant į Vilnių persikeliančių jaunų specialistų bei užsienio turistų skaičiui“, – sakė jis.
Tiesa, jo nuomone, mažesni butai didžiausią įtaką padarė automobilių stovėjimo vietoms.
„Mažėjančio būsto tendencija didžiausią poveikį daro automobilių stovėjimo aikštelėms, kurių dabar tenka įrengti santykinai daugiau tokio paties bendro ploto name nei prieš 15 metų“, – tikino jis.
Kaip pasikeitė būstai?
O kaipgi pasikeitė butai? „Inreal“ grupės pardavimų vadovės S.Jokšienės teigimu, didžiausia erdve namuose tapo svetainė. Ji dabar dažnai jungiama su virtuvės zona. Sovietinės epochos daugiabučiuose buvo įprasta daryti atskirą virtuvę.
„Čia ne tik gaminamas maistas. Šiandien virtuvė-svetainė yra ta vieta, kurioje namiškiai susitinka, kalbasi, bendrauja, poilsiauja ir pramogauja kartu. Šiuo metu naujos statybos butų, kur šios erdvės būtų suplanuotos atskirai, tiesiog nebėra. Neretai ir senos statybos butuose griaunamos vidaus sienos ir formuojama bendra erdvė, taip siekiant geriau panaudoti vietą namuose“, – sako ji.
Taip pat smarkiai kito ir patys miegamieji, kurie dabar vidutiniškai būna apie 10 kv. metrų ploto. S.Jokšienės teigimu, planuojant miegamąjį, svarbiausia, kad jame tilptų dvigulė lova bei rūbų spinta – tai du pagrindiniai šio kambario baldai. Didelis privalumas – jeigu miegamajame ar šalia jo yra galimybė suplanuoti drabužinę, kuri užima apie 2–3 kv. metrus.
Vaikams skirti kambariai, paprastai, būna nuo 8 kv. m ploto – šiek tiek mažesni už tėvų miegamąjį. Čia turi tilpti lova, darbo stalas, spinta, sako ji.
Taip pat pakito ir vonios kambariai. Vietoje dviejų atskirų – tualeto ir vonios – dabar įprasta planuoti bendrą vonios ir tualeto kambarį, kurio plotas siekia apie 5 kv. metrus.
„Įrengiant vonią vietos reikia daugiau, dušo kabinai – mažiau. Vonios naujuose projektuose statomos daug rečiau nei prieš keletą dešimtmečių. Didesnės kvadratūros būstuose yra vertinamas kelių sanitarinių mazgų įrengimas“, – kalba ji.
Be to, pasak S.Jokšienės, anksčiau buto kambarius ir virtuvę jungdavo siauri tamsūs koridoriai. Naujuose projektuose tarp prieškambario ir virtuvės-svetainės erdvės durų nebūna, todėl 6–8 kv. m prieškambario erdvė dar labiau praplečia bendrąją namų erdvę.
