„Tas sustojimas gali būti greitesnis nei per pirmąją bangą, nes per pirmą bangą buvo daug sutarčių, žmonės buvo susiplanavę, pradiniai įnašai sumokėti. Inercija ir bendras tonas iš tikrųjų buvo žymiai stipresnis, o dabar atsargumo yra daugiau“, – LB metinėje NT konferencijoje kalbėjo LB valdybos pirmininko patarėjas.
Vis dėlto jis pripažino, kad lūkesčiai ir bendras vertinimas yra kur kas optimistiškesnis ir aiškumo yra daugiau.
„Tačiau niekada nežinome, kaip įvykiai toliau klostysis, ir jeigu būtų blogesnis scenarijus, tada LB galvotų, kokių makroprudencinių priemonių būtų galima imtis, kad tą sušvelninti ar amortizuoti“, – sakė T.Garbaravičius.
Be to, jis pabrėžė, kad iki šiol neatsiskleidė tikrasis pandemijos poveikis ekonomikai, nes bankrotai vėluoja, dalis įmonių turi mažiau rezervų.
„Poveikis užimtumui, namų ūkių pajamoms, atitinkamai ir būsto rinkai, gali būti žymiai didesnis“, – sakė T.Garbaravičius.
Pasak jo, bent kol kas dėl pakankamų kapitalo atsargų bankai toliau gali skolinti būsto įsigijimui. Tačiau jie jau patyrė nuostolių dėl atidėtų paskolų, kurių dalis ateityje taps neveiksniomis.
„Kokia ta dalis, sunku pasakyti, bet pradiniai duomenys rodo, kad tai gal neturėtų būti labai dideli skaičiai“, – teigė T.Garbaravičius.
Jis be kita ko akcentavo, kad būsto kreditavimo apimtys praktiškai grįžo į įprastas vėžes, nors šiemet sugriežtėję pradinio įnašo reikalavimai išlieka, o bankai tebėra atsargūs.
Be kita ko, T.Garbaravičius pastebėjo, kad dėl kiek išaugusios konkurencijos rinkoje netgi sumažėjo paskolų maržos.
Registrų centro duomenimis, spalį įregistruotų NT pirkimų-pardavimų sandorių skaičius buvo didžiausias šiemet, o per dešimt mėnesių jis buvo vos 2 proc. mažesnis nei pernai, be to, trečiąjį ketvirtį didžiuosiuose miestuose augo tiek naujos, tiek senesnės statybos būstų kainos.
