„Pagal šalies bankų išduotų būsto paskolų augimo tempą, kuris sausį siekė 9,3 proc., Lietuva užėmė pirmąją vietą tarp ES valstybių. Vertinant kelerių pastarųjų metų šalies būsto paskolų portfelio tendencijas, nuoseklus augimas jam yra būdingas – prieš metus šis rodiklis siekė 8,9 proc.“, – BNS sakė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
Sausį būsto paskolų portfelis Lietuvos bankuose pasiekė 9,23 mlrd. eurų.
Pasak LBA vadovės, bankai aktyviai konkuruoja šioje rinkoje, tačiau kartu vadovaujasi Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatais, apdairiai vertina klientų galimybes, o pastarieji taip pat vengia skolintis maksimalias sumas.
„LBA nariai pastebi, kad vis daugiau klientų ateina pasiruošę, labai racionaliai įsivertinę savo finansines galimybes – susiskaičiavę, kokią įmoką mokėti jiems būtų patogiausia, neprisiimant per didelių įsipareigojimų, nors gaunamos pajamos leistų pasiskolinti ir daugiau“, – tvirtino E.Čipkutė.
Kita vertus, pasak jos, ne visi būsto įsigijimo sandoriai finansuojami skolintomis lėšomis, juolab kad pernai rekordiškai – 21 proc. iki 18 mlrd. eurų – augo gyventojų indėliai.
LB: aktyvumas būsto rinkoje išlieka istoriškai aukšta
Lietuvos banko (LB) teigimu, aktyvumas būsto rinkoje Lietuvoje ir Vilniuje išlieka istoriškai aukštas, tačiau jį lemia augantis gyventojų skaičius ir didėjanti jaunų 30-40 metų žmonių dalis – jie yra pagrindiniai būsto pirkėjai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.
Būsto rinkos aktyvumą taip pat skatina sparčiai didėjančios žmonių pajamos ir gerėjantis būsto įperkamumas, teigia LB.
Pasak LB Makroprudencinės analizės skyriaus vadovo Vaidoto Tuziko, pirmomis šių metų savaitėmis naujų paskolų būstui srautai išliko panašūs į buvusius prieš metus – jie siekė apie 32-34 mln. eurų per savaitę. Anot jo, skolinimo sąlygos šiemet smarkiai nekinta, o maržos jau kuris laikas mažėja.
„Naujų paskolų būstui srautai šiemet buvo šiek tiek mažesni nei 2020-ųjų pabaigoje, kada vidutinis savaitinis srautas buvo apie 36-38 mln. eurų. Šiek tiek mažesnis pastarųjų savaičių srautas nestebina, nes mažėjantis būsto sandorių skaičius antro karantino metu mažina ir naujų paskolų būstui paklausą“, – komentare BNS sakė V.Tuzikas.
Pasak jo, Registrų centro duomenimis sausį visoje Lietuvoje buvo įregistruota 11 proc. mažiau butų pirkimo sandorių nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei gruodį, o vasarį parduota 17 proc. mažiau butų nei pernai vasarį, tačiau 2 proc. daugiau nei sausį.
Sausį parduota 0,9 tūkst. individualių namų – 1 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausį, bet 29 proc. mažiau nei gruodį.
Lietuvos banko būsto kainų indekso duomenys rodo, kad sausį, palyginti su 2020-ųjų gruodžiu, kainos augo 5,7 proc., tačiau jos vis dar auga lėčiau nei iki pandemijos (pernai sausį stebėtas 7,8 proc. metinis kainų augimas).
V.Tuziko teigimu, pastaruoju metu aktyviai perkamas antras būstas – didėja tam skirtų paskolų dalis, tačiau antrą paskolą imančių gyventojų dalis yra pastovi.
„Dabartinė būsto kainų raida Lietuvoje atitinka fundamentalių būsto kainų veiksnių lemiamą raidą. Vilniuje kainų augimas pastaraisiais metais buvo netgi mažesnis nei likusioje Lietuvoje, tačiau išsiskiria centrinė Vilniaus dalis, kurioje kainos auga kur kas sparčiau nei toliau esančiuose rajonuose“, – aiškino V.Tuzikas.
Pasak jo, antrai paskolai reikalaujama didesnio pradinio įnašo, be to, tokios paskolos sudaro apie 10 proc. visų naujų paskolų, todėl jų rizikos lygis yra stabilus.
Dauguma bankų būstui skolina daugiau
Didžiausią augimą būsto paskolų rinkoje pernai demonstravęs „Luminor“ tempą išlaikė ir šių metų pradžioje – per du mėnesius jis suteikė 73 mln. eurų naujų būsto paskolų, arba 87 proc. daugiau nei pernai sausį-vasarį. Pasak „Luminor“ būsto kredito produkto vadovo Andriaus Kvakšio, šiemet sudaryta daugiau kaip 800 sutarčių – apie 300 daugiau nei prieš metus.
„Sausio ir vasario mėnesiai paprastai būna ramesni – pernai tokiu metu sulaukėme apie 4 tūkst. paraiškų. Šių metų pradžia buvo išties karšta – jau konsultavome daugiau nei 8 tūkst. klientų ir išdavėme 73 mln. eurų paskolų. Vidutinė paskolos suma buvo apie 23 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai“, – pranešime sakė A.Kvakšys.
Vidutinė „Luminor“ paskolos suma šiemet siekia apie 85 tūkst. eurų, tuo metu 2019-ųjų pradžioje ji buvo apie 69 tūkst. eurų.
Daugiau būstui skolina ir SEB bankas, tačiau jo tempai yra kur kas lėtesni. Pasak banko valdybos narės ir Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, šiemet beveik 1 tūkst. klientų suteikta daugiau kaip 73 mln. eurų paskolų, arba 8 proc. daugiau nei pernai sausį-vasarį.
„Paskolų augimas yra nuosaikus, jų išdavimas auga panašiu tempu, kaip ir pernai. Pernai per visus metus būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc. Taip pat pastebime, kad auga ir vidutinė paskolos suma – šiuo metu ji siekia apie 74 tūkst. eurų“, – BNS sakė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak jos, rinkos aktyvumą ir didėjančią būsto paskolų sumą lemia tai, kad pastaruoju metu klientai įsigyja naujos statybos būstą, statoma daugiau aukštesnės energinės klasės butų, kurie yra brangesni.
„Be to, matome, kad dėl pandemijos gyventojai dažniau ieško ir erdvesnio būsto, kuris būtų patogus ne tik gyventi, bet ir dirbti iš namų“, – tvirtino SEB atstovė.
Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo projektų vadovė Dovilė Kalvaitienė taip pat sakė, kad kol kas klientų, besikreipiančių dėl būsto kreditų, skaičius nemažėja.
„Klientai ir toliau aktyviai domisi kreditavimo galimybėmis, aktyviai lygina įvairių bankų pasiūlymus. Rudenį buvo galima išskirti, kad ženkliai padaugėjo ieškančių kredito antram būstu įsigyti, o šiuo metu vienos ryškesnės tendencijos tarp poreikių ir norų nepastebime. Nors ir išlikę karantino ribojimai, iš klientų jaučiasi mažiau baimių dėl ateities“, – BNS teigė D.Kalvaitienė.
Tuo metu pernai rinkoje daugiausiai būsto paskolų suteikęs „Swedbank“ teigia šių metų pradžioje kol kas didesnių pasikeitimų nematantis
„Lyginant 2021-ųjų metų pradžią su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, mes didelių pokyčių nefiksuojame – išlaikomas panašus ir dėl būsto paskolų besikreipiančių gyventojų skaičius, ir pasirašytų būsto paskolų skaičius“, – komentare BNS sakė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
„Swedbank” pernai suteikė 579 mln. eurų būsto paskolų – 18 proc. mažiau nei 2019 metais. SEB naujų paskolų portfelis pernai augo 7 proc. iki 414 mln. eurų, o „Luminor“ – net 49 proc. iki 235 mln. eurų. Pastarajame labiausiai augo ir vidutinė paskolos suma – 22 proc., tuo metu „Swedbank“ ji padidėjo 8 proc., o SEB – apie 10 procentų.
