Buvusi krepšinio žvaigždė daugybę metų valstybine žeme naudojosi nemokamai. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) jau du kartus drausmino sklypo savininką, tačiau pastaruoju metu šalia Š.Marčiulionio sklypo ėmė vykti neįprasti dalykai. Kovo pradžioje NŽT krepšininko kaimynystėje suformavo didžiulį sklypą, kurį, kaip pati teigia, greitai perduos naudoti miškų tvarkytojams. Taigi, didžioji dalis Š.Marčiulionio tvoros staiga atsidurs nebe valstybinėje žemėje, o valstybės institucijų valdomame sklype.
Daugybę metų aptverta daugiau nei 10 arų valstybinės žemės
Š.Marčiulionio valdos Žvėryne, Latvių gatvėje, buvo gerokai padidintos valstybine žeme.
Pagal Registrų centro duomenis, buvusio krepšininko sklypas yra 9 arų dydžio, o papildomai aptverta daugiau nei 10 arų valstybinės žemės. Taigi, tik pusė Š.Marčiulionio aptvertos valdos iš tiesų priklauso jam, likusi žemė yra valstybinė.
Registrų centro duomenimis, Š.Marčiulionis sklypą šalia Neries įsigijo 1995 metais, namo statybos buvo baigtos 1999 metais, tuomet jo karjera kaip tik buvo neseniai baigta. Iki galo nėra aišku, kelintais tiksliai metais greta sklypo valstybinėje žemėje atsirado tvora, tačiau 2006 metų archyvinėse žemėlapių nuotraukose tvora jau yra matoma. Taigi, buvusios krepšinio žvaigždės tvora valstybinėje žemėje stovi bent dešimtmetį. Su pačiu Š.Marčiulioniu 15min susisiekti nepavyko.
NŽT du kartus atliko patikrinimus, abu kartus nustatė, kad valstybinės žemės plotas yra užimtas, tačiau tvora nepašalinta iki šiol, o dabar panašu, kad situacija gali pakrypti krepšininkui naudinga linkme.
Š. Marčiulionio tvora staiga atsidurs ne valstybinėje žemėje
NŽT pirmą kartą pažeidimus greta Š.Marčiulionio sklypo užfiksavo 2016 metų sausio mėnesį, jau tuomet buvo nustatyta, kad valstybinė žemė yra užimta. Buvo skirta bauda sklypo savininkui. Tačiau 2017 metų kovo 6 dieną nutinka keistas dalykas – NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu yra suformuojamas naujas didžiulis sklypas būtent krepšininko sklypo pašonėje. Dabar didžioji dalis Š.Marčiulionio tvoros patenka į šį naująjį sklypą.
Naujojo sklypo dydis – daugiau nei 48 arai. Kol kas sklypo savininkas yra vis dar Lietuvos Respublika, tačiau pati NŽT pripažįsta, kad taip bus jau nebeilgai. Sklypas bus panaudos teise perduotas valdyti valstybinius miškus Vilniuje tvarkančiai institucijai, greičiausiai Vilniaus miesto savivaldybei.
Beveik visas naujojo sklypo plotas, 46 arai, yra valstybinio miško žemė. O valstybinis miškas mieste, pagal teisės aktus, laikomas išskirtine valstybės nuosavybe ir jokiais atvejais nėra privatizuojamas. Taigi naujasis sklypas, į kurį patenka didžioji dalis Š.Marčiulionio tvoros, negalės būti privatizuotas, bet bus perduotas valstybinės institucijos žinion. Bėda yra ta, kad nei Valstybinis miškotvarkos institutas, nei Vilniaus miesto savivaldybė nėra institucijos, kurios turėtų įgaliojimus tvarkytis su neleistinomis statybomis ir imtis veiksmų dėl jų pašalinimo.
NŽT neapsisprendžia: tvora vis dar jos ar jau nebe jos bėda
Suformuotas naujas sklypas gali pakeisti ir pačios NŽT poziciją dėl pažeidimų pašalinimo. NŽT atstovas iš pradžių teigė, kad kadangi sklypas greitai bus perduotas kitoms institucijoms, jos ir turėtų spręsti, ką daryti su tvora. Vėliau vis dėlto buvo patikslinta, kad NŽT vis tik atliko pakartotinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad tvora valstybinėje žemėje nepašalinta.
„Sklypas bus perduotas urėdijai, tuomet urėdija ir turės nuspręsti, ką su ta tvora daryti. Kas ir kada pastatė tą tvorą, mums nėra žinoma“, – iš pradžių 15min komentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Audrius Gelžinis.
Patikslinus, kad prieš metus NŽT atliko patikrinimą, nustatė pažeidimą ir net paskyrė baudą, be to, NŽT žadėjo atlikti pakartotinį patikrinimą ir aiškintis, ar pažeidimai buvo pašalinti, NŽT atstovas jau pakeitė nuomonę dėl tvoros ir teigė, kad patikrinimas buvo atliktas.
„Skyrius 2017-03-22 atliko pakartotinį žemės sklypo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti 2016 m., yra nepašalinti t.y. tvora, pastatyta ties žemės sklypu, patenka į valstybinę žemę.
Užimamas valstybinės žemės plotas tvora – 1167 kv. m (11,67 arų). Skyrius apie nustatytus pažeidimus informavo VTPSI ir žemės sklypo savininkui išsiuntė kvietimą atvykti į skyrių dėl nustatyto administracinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo (patikslinimo) ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo“, – komentavo NŽT atstovas A.Gelžinis.
VTPSI laukia NŽT atsakymo
Už statinių valstybinėje žemėje pašalinimą taip pat atsakingos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė 15min teigė, kad inspekcija laukia NŽT patikrinimo išvadų ir tuomet spręs, kokių veiksmų imtis. Pasak jos, kol kas NŽT atsakymas inspekcijos dar nepasiekė.
„NŽT Vilniaus miesto skyrius raštu inspekciją informavo, kad 2017-03-22 pakartotinai atliks žemės sklypo Latvių g. naudojimo valstybinę kontrolę. Kreipėmės į NŽT informacijos apie šio patikrinimo rezultatus“, – komentavo V.Aliukonienė.
Valstybinis miškotvarkos institutas: ne mūsų reikalas, kas bus su tvora
Nors Valstybinis miškotvarkos institutas buvo institucija, kuri inicijavo naujo sklypo, į kurį patenka ir Š.Marčiulionio tvora, suformavimą būtent toje valstybinio miško vietoje, instituto direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Bėčius 15min teigė, kad visai ne jų reikalas spręsti, kokia bus tvoros ateitis.
„Mes formuojame sklypus visame Vilniaus mieste valstybinės reikšmės miškuose. Kažkada bus suformuoti ir kiti sklypai kituose miško plotuose, planas yra toks, kad visi Vilniuje esantys miškai bus suskirstyti į sklypus. Sklypas dabar priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba. Greičiausiai ateityje sklypas bus patikėjimo teise perduotas Vilniaus miesto savivaldybei“, – kalbėjo Š.Bėčius.
Pasak jo, kadangi tai yra rekreaciniai miestų miškai, sklype bus vykdomos rekreacinės funkcijos. Valdininko teigimu, nors sklypo formavimo užsakovas buvo Valstybinis miškotvarkos institutas, ne instituto reikalas yra tai, kokia bus tvoros ateitis.
„Esamas tvoros faktas yra užfiksuotas. O jau ar ji legali, ar nelegali, mes nežinome. Ne mūsų reikalas yra tvoros ateitis, čia turi spręsti sklypo valdytojas. Mes tik inicijavome sklypo suformavimą“, – aiškino Š.Bėčius.
