Apie 30 tūkst. gyventojų turinčio Augustavo burmistras (meras) Kazimierzas Kozuchowskis pasakodamas apie tai, kaip Augustave prasidėjo daugiabučių renovacija, su šypsena konstatavo – geriausia žmones ką nors daryti motyvuoja piniginė. Kadangi Lenkijoje nuo 1998 metų sausio 1 dienos, pakeitus teisės aktus, iš valstybės biudžeto neskiriamos dotacijos daugiabučiams pastatams teikiamai šilumos energijai kompensuoti, gyventojams teko mokėti už visą sunaudotą šilumą.
Kooperatyve – 120 namų
Tai privertė juos susimąstyti – sumos buvo didelės, o taupyti nepavyko, kadangi namai seni, šilumos sistemos juose taip pat.
Augustave veikiantis namų administravimo kooperatyvas vienija 120 daugiabučių namų. Per pastaruosius 15 metų visiškai modernizuotas 51 namas, likusiuose 69 pastatuose sutvarkyta šildymo sistema, apšiltintos galinės sienos. Visa tai gyventojai padarė savo lėšomis – šis kooperatyvas nėra paėmęs nė vienos banko paskolos.
Tiesa, bankai daugiabučių namų bendrijoms ar panašiems kooperatyvams teikia kreditus, juos Augustave taip pat gyventojai ima, tačiau tai jau namai, nepriklausantys šiam kooperatyvui.
Namų administravimo kooperatyvo pirmininkas Zdzislawas Szorcas pasakojo, kad nors galimybių yra, jie sąmoningai apsisprendė nesiskolinti. Visi gyventojai kiekvieną mėnesį moka kaupiamąjį mokestį, kuris šiuo metu siekia 0,81 (apie 0,7 Lt) zloto už kv.m. Paklaustas, ar gyventojai tokiam mokesčiui nesipriešina, kooperatyvo vadovas kiek nustebo. Esą tokia mintis niekam net nebuvo kilusi, juk niekas nenori mokėti už šilumą, kurią išleistų per kiaurus langus ir sienas.
Šilumos suvartojimas sumažėja trečdaliu
Burmistras tikras: jeigu Lietuvos Vyriausybė neatšauks kompensavimo, renovacija vyks vangiai arba iš viso nevyks.
Per metus kooperatyvas gali renovuoti 5-10 namų, nes surenka apie 2 mln. zlotų (1,66 mln. Lt).
Tarkim, 2385,7 kv.m gyvenamasis namas prieš renovaciją šilumos kasmet suvartodavo per 441 tūkst. kWh ir tai kainuodavo daugiau nei 70,4 tūkst. zlotų (apie 58 tūkst. Lt). Dabar šilumos suvartojimas sumažėjo 100 tūkst. kWh – iki 347 tūkst. kWh, o mokestis per metus – iki beveik 53 tūkst. zlotų (43,9 tūkst. Lt). Sąskaitos už šilumą gyventojams sumažėjo beveik trečdaliu. Šio namo apšiltinimas kainavo 230 tūkst. zlotų (190,4 tūkst. Lt). Jeigu namas būtų ėmęs kreditą iš banko, darbai atsipirktų per 13 metų.
Renovacija pakeitė ir žmonių mąstymą – turėdami šilumos daviklius ant savo radiatorių, kiekvienas reguliuoja temperatūrą savo namuose. Tad ir taupo, nepalieka atidarytų langų. Juk teks sumokėti tiek, kiek šilumos buvo suvartota būtent jo bute.
Ragina naikinti kompensacijas
Augustavo burmistras K.Kozuchowskis įsitikinęs, kad jeigu valstybė ir toliau kompensuotų daug mokantiems asmenims šildymo išlaidas, renovacija Lenkijoje taip pat nebūtų įsibėgėjusi. Jis prisiminė apie 2006 metus dalyvavęs renovacijai skirtoje konferencijoje Lietuvoje ir nusistebėjęs, kad vien Augustave tuo metu buvo modernizuojama daugiau namų, negu visoje Lietuvoje.
15min.lt/Violetos Grigaliūnaitės nuotr./Augustavo burmistras Kazimierzas Kozuchowskis |
Burmistras tikras: jeigu Lietuvos Vyriausybė nepriims nepopuliaraus sprendimo ir neatšauks kompensavimo, renovacija vyks vangiai arba iš viso nevyks. Esą socialiai remtinoms, mažas pajamas gaunančioms šeimoms padėti galima mokant socialines išmokas, tačiau ne kompensuojant išlaidas šildymui.
Renovuotame name gyvenanti Maria Gedo pasakojo, kad kiekvieną mėnesį ištisus metus už savo 61 kv.m buto šildymą, karšto vandens cirkuliaciją moka 335 zlotus (apie 277 Lt). Į šią sumą yra įskaičiuotas ir kaupiamasis mokestis. Tačiau moteris šilumą taupo, nes namuose ir taip yra pakankamai šilta, todėl metų pabaigoje perskaičiavus sumokėtos sumos ir sunaudotos šilumos santykį ji dar gauna per 600 zlotų kompensaciją. Vadinasi, mokesčius už du mėnesius ji sutaupo.
Kaupti lėšas turi kiekvienas namas
Deja, mūsų įstatymai numato tai, kad kiekvienas namas turi rinkti pinigus tik savo reikmėms, – kalbėjo J.Antanaitis.
Lietuvoje toks modelis, kai didelė grupė daugiabučių namų grupė susivienija į kooperatyvą ir bendrai taupo bei renovuoja gyvenamuosius namus, negali būti taikomas. Anot Lietuvos būsto rūmų prezidento Juozo Antanaičio, Lietuvoje iš kooperatyvų dar 1995 metais buvo padarytos bendrijos.
„Mes negalime rinkti pinigų, kaip jie renka, į bendrą kasą, sudaryti namų modernizavimo eilę ir pradėti modernizuoti tuos namus, kurie daugiausia suvartoja šilumos, yra blogiausi. Deja, mūsų įstatymai numato tai, kad kiekvienas namas turi rinkti pinigus tik savo reikmėms. Dar griežčiau yra su tuo, kad be mano leidimo mano namo įneštų pinigų niekas negali panaudoti“, – kalbėjo J.Antanaitis.
Esą Lietuva turėtų pasimokyti, kad negalima remti neūkiškumo. „O neūkiškumas yra tai, kad langai užkalti fanera, daug sunaudojama šilumos energijos, o mes visi bėgame ir mokame kompensacijas, skatiname neūkiškumą“, – teigė J.Antanaitis.
Kaupiamasis mokestis – 50 centų už kv.m
Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis mano, kad vis dėlto Lenkijos patirtis galėtų būti naudinga Lietuvai. „Mes sakome, kad būtinas privalomasis lėšų kaupimas. Valstybė turi skatinti renovaciją. Ir privalo būti sankcijos“, – tris dalykus, kurie būtini, kad renovacija įsibėgėtų ir Lietuvoje, išdėstė V.Turonis.
15min.lt/Violetos Grigaliūnaitės nuotr./Maria Gedo savo bute pati reguliuoja šilumą. |
Anot NPAA tarybos pirmininko, visi gyventojai turi pradėti mokėti kaupiamąjį mokestį, kuris iš pradžių siektų bent 0,5 Lt už kv.m. Lenkijoje iš pradžių kaupta mažiau, vėliau tas mokestis palaipsniui augo.
Kaimyninėje šalyje valstybės parama skiriama ne visose vaivadijose. Tarkim, Augustave kooperatyvas ja pasinaudoti neturi galimybių, kitur išlaidų dalis kompensuojama. Lietuvos pastatų administratorių asociacijos atstovai įsitikinę, kad jeigu valstybė deklaruoja, jog tai valstybinė programa, ji turėtų skirti ir parama.
„Parama turi būti aiški ir skaidri. Skaidriau nei skirti kažkokią sumą už kvadratinio metro modernizavimą nieko nėra. Parama turi būti skiriama pasiekus kažkokį energetinio efektyvumo lygį. Yra nustatytos efektyvumo klasės ir pasiekus kuo aukštesnę klasę, būtų skiriama didesnė išmoka. Tokiu būdu žmonės galėtų po truputį rinktis, kaip renovuoti ir modernizuoti savo namus. Kaip ir Augustave – iš pradžių dalimis darbai buvo vykdomi, dabar jau modernizuojami ištisi pastatai“, – kalbėjo V.Turonis.
Tokia tvarka leistų žmonėms neskubėti renkantis, ką jie nori renovuoti. Be to, į kompensacijas turėtų galimybę pretenduoti ir tie, kurie renovaciją pradėjo savo ar banko lėšomis vykdyti anksčiau ir dalį darbų jau yra atlikę.
Be kompensacijų – 2017 metais
Mes ne Kalėdų Seneliai, kaip sakė Augustavo burmistras, tad reikėtų paskelbti, kad nuo kažkurių metų kompensacijų nebus, – įsitikinęs V.Turonis.
Kalbėdamas apie galimas sankcijas, NPAA siūlo nuo 2017 metų naikinti PVM lengvatas šildymui ir kompensacijas už šildymą, jeigu gyventojai nenori renovuoti savo namo. Taip pat siūloma socialinių būstų ar gaunančiųjų kompensacijas gyventojų net neklausti, ar jie sutinka, o automatiškai įtraukti į pritariančiųjų renovacijai sąrašus.
„Mes ne Kalėdų Seneliai, kaip sakė Augustavo burmistras, tad reikėtų paskelbti, kad nuo kažkurių metų kompensacijų nebus. Tai būtų gera paskata“, – įsitikinęs V.Turonis.
Tiesa, drastiškų veiksmų – tiesiog atimti kompensacijas dabar pat, administratoriai nesiūlo. Esą tokiam nepopuliariam žingsniui politikai nepritartų, o ir visuomenė kol kas tam nepasiruošusi.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena net apie 70 proc. visų gyventojų. Didžiąją daugumą šių namų (88 proc.) būtina renovuoti.