Ūkio ministerija taip pat siūlo supaprastinti žemės tvarkymo, teritorijų planavimo ir miškų pavertimo kitomis naudmenomis LEZ ir pramonės parkuose procedūras. Siūlymus trečiadienį svarstys Vyriausybė.
„Įstatymų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, nes bus aiškiau reglamentuotos žemės įsigijimo sąlygos LEZ (...). Investicinės aplinkos pagerinimas padidins užsienio investuotojų susidomėjimą Lietuva, o tai skatins užsienio plyno lauko investicijas LEZ, taip pat Lietuvos regionų konkurencingumą ir naujų darbo vietų kūrimą“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Dabar LEZ valdymo bendrovės nuomoja sklypus įmonėms be teisės juos įsigyti, o žemės tvarkymo, teritorijų planavimo procedūros LEZ ir pramonės parkuose yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija.
Šiuo metu šalyje veikia 7 LEZ – Klaipėdos, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Akmenės.
Kauno LEZ veikia elektronikos komponentus automobilių pramonei gaminanti Vokietijos bendrovė „Hella“, bendrovės „DPD Lietuva“ siuntų rūšiavimo terminalas, gamyklos statybą pradėjo Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“.
Klaipėdos LEZ veikia tarptautinės grupės „Indorama Ventures“ PET granulių gamykla „Orion Global PET“, Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamybos bendrovė, viena didžiausių PET žaliavos gamintojų Europoje „Neo Group“, Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonė „Espersen Lietuva“, Didžiosios Britanijos elektros jungiklių gamintoja „Albright International“ ir kitos.
