Projektas užstrigo Kultūros paveldo departamente po to, kai pavasarį įsikišo architektų bendruomenė. Jų manymu, statinys yra vertybė. Vokietijos investuotojams tai sukėlė šoką, o kol vyksta ginčai – pastatą jau niokoja valkatos. „Lidl“ į pastatą ketino investuoti 40 milijonų eurų ir ten įrengti savo biurus, tačiau dabar nieko negali daryti. Negana to, Vokietijos investuotojams dar gresia mokesčiai už nenaudojamą pastatą.
Išsiuntė ilgą laišką
„Lidl“, kaip privačiam Vokietijos kapitalo subjektui, veikiančiam 30 pasaulio šalių, yra sunkiai suvokiamas ir suprantamas toks valstybės turto valdymo modelis“, – rašo prezidentei, Vilniaus miesto merui, Kultūros ministerijai ir vyriausybei „Lidl“ vadovai. Jie piktinasi, kad valstybė nieko neleidžia daryti su įsigytu buvusiu Vilniaus kelių policijos pastatu.
Net 9 puslapių laiške „Lidl“ vadovas Radostinas Dimitrovas Roussevas-Peine'as ir valdybos pirmininkas Marius Kybartas piktinasi, kad „Lidl“ nepagrįstai ir neteisėtai diskriminuojama, primena, kad Lietuva yra įsipareigojusi Vokietijai nediskriminuoti savo teritorijoje esančių Vokietijos įmonių.
Todėl „Lidl“ vadovybė žada iš valstybės išsireikalauti atlyginti žalą. Tačiau tuo pačiu jai gresia baudos. Pastatas jau yra įtrauktas į apleistų teritorijų ir pastatų sąrašą. Tai reiškia, kad iš savininko bus reikalaujama imtis veiksmų pastato būklei pagerinti. Neįvykdžius pateiktų reikalavimų, 2017 metais „Lidl“ mokės padidintą 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį.
Tačiau Vokietijos kapitalo parduotuvių tinklas abejoja, ar pastatas yra architektūrinė vertybė. „Buvęs Kelių policijos pastatas nėra nei saugomoje teritorijoje, nei kultūros vertybės teritorijoje“, – primena Lietuvos valdžiai „Lidl“ atstovai. Jie skundžiasi, kad kai pirko pastatą, niekur nebuvo minėta, jog jis turi vertingųjų savybių. Todėl tai veikia ir investicinius planus.
Jei būtų žinota, kad policijos pastatas yra saugotinas, tai „toks investuotojas apskritai nebūtų dalyvavęs valstybės turto aukcione arba turtą būtų pirkęs už kelis kartus mažesnę kainą“, rašo investuotojai.
Tačiau Lietuvos architektūros specialistams siūlo bendromis jėgomis organizuoti naujo biurų pastato Giraitės gatvėje konkursą. O dabartinį raudonų plytų pastatą nugriauti.
Beje, Vokietijos kapitalo bendrovė net surinko visą Lietuvos postmodernizmo architektūros objektų istoriją, pateikė pavyzdžių, kai sovietmečiu statyti pastatai nėra įtraukiami į paveldo sąrašus.
Savivaldybė siūlo dar palaukti
Vilniaus savivaldybė po 15min publikacijos išplatino pranešimą, kuriame teigia neprieštaraujanti „Lidl“ investicijoms. Tačiau siūlo palaukti paveldo specialistų vertinimo.
Savivaldybė teigia, kad leidimo griauti pastatą išdavimą pristabdė ne savo iniciatyva.
„Dar balandžio mėnesį savivaldybė gavo Kultūros paveldo departamento prašymą neišduoti pastatui Giraitės g. 3 statybą leidžiančių dokumentų, kol departamentas apsispręs, ar pastatas Giraitės gatvėje yra kultūros vertybė. Taip pat buvo gautas ir Lietuvos architektų sąjungos kreipimasis dėl šio pastato išsaugojimo. Savivaldybės paveldo komisija apsvarstė Lietuvos architektų sąjungos vertingųjų pastato savybių nustatymo aktą ir pasiūlė galutinį sprendimą priimti Kultūros paveldo departamentui“, – teigiama pranešime.
Pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, nepateisinama situacija, kad kol pastatas buvo valstybės rankose, į jokius paveldo sąrašus jis nebuvo neįtrauktas, o kai tik buvo privatizuotas, iš karto atsirado interesas jį paversti kultūros vertybe.
„Tikiuosi, kad galiausiai Kultūros paveldo departamentas nuspręs teisingai – kad toks manipuliavimas yra negalimas, ir tai leis šią vietą paversti vilniečių naudojama miestui tinkančia erdve”, – sako Remigijus Šimašius.
Pasak jo, šioje situacijoje savivaldybė tapo savotiška situacijos įkaite, nes pati jau buvo kartu su „Lidl Lietuva“ ir Lietuvos architektų sąjunga bei Kultūros paveldo departamentu pasirašiusi ketinimų protokolą, pagal kurį turėjo būti organizuojamas architektūros konkursas.
Savivaldybės žiniomis, sprendimą, ar buvęs Kelių policijos pastatas Giraitės gatvėje yra kultūros vertybė, Kultūros paveldo departamentas žada priimti kitą savaitę. Kai tik savivaldybė sulauks Kultūros paveldo pritarimo, iškart išduos leidimą griauti pastatą.
Benamiai jau ardo pastatą
Socialiniame tinkle pasklido gandas, kad bendrovė „Lidl Lietuva“ pradėjo statinio griovimą dar prieš KPD sprendimą, tačiau 15min fotografui nuvykus į vietą paaiškėjo, kad tai tik gandai. Šiuo metu pastatas yra apleistas, jame apsistoję benamiai, jie po truputį ir ardo statinį. Bendrovės valdybos narys M.Kybartas tikina, kad ši problema žinoma, tačiau kol nėra leidimo griauti, pastatas tiesiog aptvertas.
„Negaunant leidimo tolesniems darbams, pastatas yra aptvertas, o siekiant užkirsti kelią benamių keliamiems gaisrams, iš jo pašalintos degios medžiagos. Šiuo metu nuolatinė apsauga pastatui nėra paskirta – apsiribojama reguliariais vizitais. Pasigendant aiškumo dėl pastato ateities, mums yra labai sudėtinga planuoti ir numatyti finansavimą pastato priežiūrai“, – 15min teigė jis.
Bendrovės atstovas neslėpė nuoskaudos, nes planuoto statyti biurų komplekso projektas pakibo ant plauko. Po architektų bendruomenės kreipimosi, bendrovė su Vilniaus miesto savivaldybe, Lietuvos architektų sąjunga bei Kultūros paveldo departamentu pasirašė ketinimų protokolą ir rengėsi organizuoti architektūrinį konkursą.
Dar spręs, ar vertybė
„Buvome aptarę, kad konkurso dalyvių pasiūlyti kūrybiniai sprendimai galėtų padėti suderinti suinteresuotųjų pusių pageidavimus dėl sklypo bei pastato ateities ir drauge leistų atsakyti į klausimus dėl galimybės išsaugoti dabartinio pastato elementus. Neatsižvelgdama į tai ir neinformuodama mūsų, birželį Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino buvusio Kelių policijos pastato vertingųjų savybių projektą“, – teigė M.Kybartas.
Ar pastatas yra vertybė, paaiškės jau spalio 17 dieną, per Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdį. Jame bus sprendžiama, kokį apsaugos lygį suteikti pastatui.
„Įsigyjant pastatą buvo neįmanoma prognozuoti, kad jį bus bandoma pripažinti nekilnojamąja kultūros vertybe. Jei pastatas taptų saugomu, jį būtų leidžiama tik remontuoti, išlaikant esamą jo išvaizdą. Be to, jis būtų saugomas kartu su jam priskirta teritorija, apie 2,2 ha žemės sklypu. Čia būtų draudžiama statyti bet ką, kas aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų pastatą ar trukdytų jį apžvelgti“, – sakė bendrovės atstovas.
Pasak jo, tai iš esmės keičia žemės sklypo panaudojimo galimybes, o drauge – radikaliai mažina jo vertę. Žemės įstatymas numato, kad nustačius naujas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, – o nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės statusas ir yra specialioji žemės naudojimo sąlyga, – valstybė turi visiškai atlyginti nuostolius turto savininkui. Šitaip susiklosčius aplinkybėms, to ir siektume“, – tikina M.Kybartas.
Architektai: pastatą galima naudoti
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad jei pastatas bus įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių sąrašą, anaiptol nereikš, kad jame nieko nebus galima daryti.
„Jeigu pastatą įrašys į registrą, reikš, kad jis turi vertingųjų savybių ir jas būtina saugoti, tačiau nebūtinai pastatą reikės saugoti fiziškai. Gali būti saugomi principai, kuriais tas pastatas suprojektuotas arba tik tam tikros detalės“, – kalbėjo M.Pakalnis.
Anot jo, Lietuvoje dažnai taikoma praktika, kai norint sustabdyti kokį nors projektą, statiniui suteikiamas Kultūros paveldo vertybės statusas. Taip yra, nes valstybė neprisideda prie tokių statinių atnaujinimų, kaip daroma užsienyje.
„Užsienyje sprendimai priimami atsakingi, nes tai susiję su lėšomis, kurias visuomenė po to skirtų tų pastatų išlaikymui. O mes norėdami sustabdyti projektą, tą pastatą įpaveldiname. Ne kartą mačiau tokią situaciją. Ir tada paveldas tampa kaip rykštė, nors turėtų būti dovana“, – įsitikinęs M.Pakalnis.
Mano, kad reikėjo apsaugoti anksčiau
Paklausus, ar jis mano, kad pastatą verta saugoti, M.Pakalnis teigė, jog Giraitės gatvėje stovinčio komisariato išsaugoti neįmanoma, tačiau statant naują pastatą reikėtų laikytis tų pačių principų, kuriais projektuotas dabar jau griūvantis statinys.
Be to, M.Pakalnio vertinimu, Lietuvos architektų sąjungos veiksmai yra pavėluoti ir šaliai šiuo metu net daro gėdą.
„Blogai, kad pastato išsaugojimo procesas nebuvo pradėtas, kol jo dar neardė. Kai jis dar priklausė Kelių policijai, tie patys mano gerbiami kolegos architektai galėjo kreiptis dėl jo saugojimo. Tuomet plėtotojai būtų žinoję, ką perka. Dėl dabartinių veiksmų, kurie vykdomi tik įvykus pastato privatizacijai ir žiūrint į tai, kad pastatą įsigijo užsienio investuotojas, skambame blogai“, – mano M.Pakalnis.
Šeimininkavo policininkai
Iki 2014 metų kovo čia šeimininkavo Vilniaus kelių policija. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pastatą Giraitės gatvėje perdavė Turto bankui, kai keli padaliniai, tarp jų – ir Kelių policijos, persikėlė į biurų pastatą Mėnulio gatvėje.
Policija iš patalpų išsikraustė, kadangi jos jau buvo netinkamos dirbti. 1986 metais pastatytas pastatas dėl lėšų trūkumo daug metų nebuvo remontuotas, išskyrus paprastuosius remonto darbus. Pastatas blogai apšiltintas, šeimininkus gąsdino sąskaitos už šildymą, elektros energiją ir vandenį.
Aukcionas, kuriame Turto bankas pardavė buvusį Kelių policijos pastatą, įvyko pernai rugsėjo viduryje. Už 2,46 mln. eurų parduotas 5,8 tūkst. kv. metrų ploto pastatas Giraitės gatvėje su jam priskirtu 2,2 hektaro ploto sklypu. Pradinė turto pardavimo kaina buvo kiek didesnė kaip 1,9 mln. eurų.
Architektai ragino išsaugoti pastatą
Bendrovė „Lidl Lietuva“ čia turėjo statyti savo administracinį pastatą, tačiau planai sustojo po to, kai Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras išplatino raštą, kuriame ragino išsaugoti buvusį Kelių policijos pastatą Giraitės gatvėje.
„Buvęs Vilniaus miesto Kelių policijos pastatas (Giraitės g. 3, Vilniuje) priskiriamas prie geriausių architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureatų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų. Objektas gavo pirmą vietą 1986 metų TSRS architektų sąjungos geriausių projektų įvertinime, kas rodo jo aukštą architektūrinę ir meninę vertę, reikšmingumą Lietuvos architektūros raidai“, – kovą rašė M.Šaliamoras ir siūlė pritaikyti esamą pastatą išsaugant jo architektūrą.
Balandžio 1 dieną prie pastato architektai surengė akciją ir po to paaiškėjo, kad Vilniaus savivaldybė neišduoda leidimo griauti. Taip atsitiko, nes KPD tikino, kad pastatas turi vertingųjų savybių ir savivaldybei išsiuntė raštą su siūlymu klausimą nagrinėti Vilniaus miesto vertinimo tarybai.