Domisi pastato ir vietos praeitimi
Užsienyje jau veikia ne viena su namo ar gatvės istorija susipažinti leidžianti interneto svetainė, o būsto pirkėjams šios istorijos tampa ne mažiau svarbios nei modernūs pastato sprendimai. Lietuvoje žmonės taip pat vis dažniau patys ieško informacijos ir gilinasi į namą supantį istorinį ir kultūrinį kontekstą, į matomus jo ženklus, kurie, beje, taip pat gali lemti ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos vertę.
Statybų ir darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad istorinę ir kultūrinę vertę turinčių vietų, kuriose būtų galima vystyti naujos statybos gyvenamųjų namų projektus, centrinėje Vilniaus dalyje kiekvienais metais lieka vis mažiau. „Erdvės, kuriose gausu ilgametę būsto ar jo vietos istoriją liudijančių elementų, sostinėje tampa deficitu. Pastebime, kad miesto istoriją menantys ar ją pratęsiantys pastatai gyventojams išties įdomūs. Žmonės vis aktyviau ieško būstų, kuriuose dera šiuolaikiškumas ir galimybė jausti tam tikrą atmosferą, tad radus būdų šiuos aspektus suderinti, sukuriami itin vertingi ir paklausūs NT objektai“, – teigia K. Vanagas
Vieną tokių gyvenamųjų namų projektų „YIT Kausta“ pradeda plėtoti turtingą istoriją turinčioje Vilniaus centrinėje miesto dalyje, Aludarių gatvėje. Nuo šios vietos Gedimino prospektas, Senamiestis ar Vingio parkas pėstute pasiekiami vos per keletą minučių. Projektas „Matau Vilnių“ bus įgyvendinamas kultūriškai vertingoje aplinkoje – greta V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso, kuriame buvo įkurta viena pirmųjų miesto alaus daryklų. Netoliese gyveno ir rašytojas, poetas ir Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas.
Projekto architektas Kęstutis Kisielius sako, kad pastebimi ir juntami praeities ženklai bei tam tikra istorinė ir kultūrinė praeitis gyvenamąjį būstą besirenkantiems lietuviams tampa vis svarbesni: „Daugybė žmonių turi svajonę gyventi Senamiestyje, ar artimiausiose jo prieigose. Gyventojams daugeliu atvejų istorinę ir kultūrinę aurą turinčioje aplinkoje esantis būstas yra daug mielesnis nei miegamajame rajone iškilęs naujas daugiabutis. Kuriant projektus tokiose miesto vietose viena svarbiausių architekto užduočių – pastebėti praeities ženklus, juos išsaugoti ir išryškinti, o naujus pastatus darniai integruoti į aplinkines erdves“.
Visuomenei atvers istorinį paveldą
Projektas „Matau Vilnių“ – tai 6 darnios architektūros gyvenamieji namai, kuriuose galės įsikurti 250 šeimų. Projektas bus vystomas ant kalvos šlaito, todėl tiek iš projekto kiemo, tiek pro naujųjų namų langus atsivers unikali miesto panorama – senamiesčio stogai ir bokštai, Vilnių supantys parkai bei naujojo miesto centro dangoraižiai kitapus Neries upės. Nugriovus menkaverčius pramoninius pastatus ir teritoriją ribojančias aukštas mūrines tvoras, projektas atvers iki šiol buvusias uždaras miesto erdves ir vertingus paveldo objektus.
„Ketiname išsaugoti kultūros vertybe pripažintą buvusios alaus daryklos administracijos pastate išlikusią menininkės N. Daškovos freską „Liaudies šventė“ – ji bus perkelta į viešai prieinamas erdves. Manau, labai svarbu išlaikyti pagarbų santykį su istorine aplinka, atsisakyti savo ego – tik paveldėtų vertybių ir naujų objektų darna yra architektūrinės kokybės ženklas. Modernėjančioje aplinkoje autentiškus istorijos ženklus vis labiau vertina ir būstų pirkėjai“, – pasakoja K. Kisielius.
Projekto metu bus atkuriamos ir Aludarių gatvės atkarpos. Tai ne tik prisidės prie teritorijos atgimimo, bet ir leis pėstiesiems lengvai judėti tiek tarp apatinės ir viršutinės projekto dalių, tiek tarp miesto centro ir Taurakalnio.
