„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvos banką neramina NT rinka: „Burbulo nėra, bet matomi kainų pervertinimo ženklai“

Lietuvos bankas šiek tiek sumažino kitų metų Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes dėl sankcijų Baltarusijai. Nepaisant to, kad pastaruoju metu daugelį neramina infliacija ir žaliavų kainų augimas, Lietuvos bankas atkreipia dėmesį į nekilnojamojo turto rinką. Čia kainų didėjimas jau pralenkė atlyginimų kilimą, todėl gali sumažėti būsto įperkamumas.
Statybos pajūryje
Statybos pajūryje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė Seimo biudžeto ir finansų komitete (BFK) teigė, kad antrasis karantinas Lietuvos ekonomikai padarė žymiai mažesnį poveikį nei pirmasis.

Anot jos, to pagrindinė priežastis, kad verslas buvo prisitaikęs, taip pat atsiradusi vakcina kėlė gyventojų lūkesčius ir gyventojų pasitikėjimą. Be to, įtaką darė ir valdžios parama.

Sparčiausiai kyla dujų ir naftos kainos

Nors pastebima, kad krizę sėkmingai atlaikė Lietuvos eksportuotojai, tačiau verslui šiuo metu opiausias yra žaliavų klausimas.

„Tarp skirtingų medžiagų matosi skirtingos tendencijos. Pavyzdžiui, medienos kainos užkilo ir pradėjo vėl kristi. Puslaidininkių kainos išlieka aukštos. Be to, prognozuojama, kad ir toliau ilgai laikysis jų trūkumas tarptautinėse rinkose.

Kitas faktorius, didinantis infliaciją, yra naftos kaina. Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad jos kaina nėra istorinėse aukštumose, bet tiesiog buvo smarkiai nukritusi per pandemiją. Taip pat dabar metiniai pokyčiai lemiami mažos palyginamosios bazės. O pats kainos lygis yra atsistatęs į priešpandeminį lygį. Matosi, kad jis stabilizuojasi ir nėra tolesnio kilimo“, – trečiadienį BFK kalbėjo ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lietuvos banko pastatas Vilniuje

Tačiau labiausiai šiuo metu kyla gamtinių dujų kaina. Anot K.Tamoševičienės, ji jau pasiekė rekordines aukštumas.

„Dujų kainų didėjimas Lietuvoje persiduoda į administruojamų kainų didėjimą. Matome, kad ir elektros kaina smarkiai auga pastaruoju metu. Taip pat pačių gamtinių dujų ir šilumos kaina. Visos tos komponentės prisideda prie infliacijos, bet reikia pasakyti, kad, žvelgiant į tuos faktorius tarptautinėse rinkose, galima tikėtis, kad tai stabilizuosis. Tai yra laikinas reiškinys. Taigi jau kitais metais energijos kainų augimas turėtų daryti mažesnę įtaką infliacijai“, – tikino ji.

LB šiek tiek sumažino kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4,1 iki 3,5 proc. Tam įtakos, K.Tamoševičienės teigimu, padarė įtrauktos sankcijos Baltarusijai.

Mykolas Majauskas, BFK pirmininkas teiravosi buvusio prezidento Gitano Nausėdos patarėjo, dabar Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, ar, jo nuomone, valstybei reikėtų padėti „ieškoti papildomų sprendimų“ dėl spartaus kainų kilimo.

„Valstybės, kuriose automatiniai stabilizatoriai yra savaime platūs, nesiimama veiksmų. Tokios valstybės vertina pokyčius. Tose valstybėse, kuriose automatiniai stabilizatoriai siauresni, matome pavyzdžių, kad jose tam tikrų veiksmų yra imamasi. Manau, reikia padaryti analizę, kiek egzistuojančios sistemos yra vietoje, kiek stabilizatoriai yra adekvatūs. Be to, reikia priimti sprendimą, ar verta daryti kažką papildomo“, – teigė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Krėpšta
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Krėpšta

LB neramina nekilnojamojo turto rinka

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius Seimo komitete sakė, kad pavasarį stebėtas NT sandorių išaugimas buvo nulemtas spyruoklės efekto. Vasarą jau sandorių skaičius normalizavosi, bet jis pabrėžia, kad bendrai Lietuvos būsto rinkos aktyvumas išlieka istoriškai aukštas.

„Aktyvumas perėjo į antrinę rinką. Visos Lietuvos mėnesiniai būsto pardavimai siekia apie 4,5 tūkst. būstų per mėnesį. Be to, jie yra aukščiausi istoriškai. Nepaisant tam tikro sumažėjimo per vasarą, turime pardavimų lygį didesnį negu buvo 2019-ais, kada turėjome rekordus“, – kalbėjo jis.

Lietuvos banko nuotr./Jokūbas Markevičius
Lietuvos banko nuotr./Jokūbas Markevičius

Pasak J.Markevičiaus, aktyvumą lemia didelė paklausa, išaugusi gyventojų perkamoji galia, būsto poreikis.

„Matome toliau spartų pajamų, indėlių augimą. Tikėjomės, kad indėlių augimas atslūgs, bet ir toliau jis auga apie 20 proc. per metus. Palūkanų normos toliau išlieka žemos, todėl sutaupyti pradiniam įnašui ar investicijai tampa lengviau, todėl daug žmonių kreipia pinigus į nekilnojamojo turto rinką“, – sakė jis.

J.Markevičius teigė, kad šiuo metu „Vilniuje yra susiformavusi rekordinė 30-mečių dalis“, o jie yra aktyvūs būsto pirkėjai. Tačiau, pasak J.Markevičiaus, Lietuvos banką neramina gyventojų lūkesčiai. Augant indėlių skaičiui, ketinimai įsigyti būstą yra rekordinėse aukštumose.

„Kai formuojasi lūkesčiai, daugėja paskatų priimti nepamatuotus sprendimus siekiant pasipelnyti iš numanomo kainų augimo. Kai tai daroma su paskolomis, verčia labiau nerimauti“, – teigė jis.

Nepaisant to, kad kreditavimo vaidmuo vis dar mažesnis nei buvo 2007–2008 metais, J.Markevičius tikino, jog paskolų būstui pastaruosius kelis ketvirčius padaugėjo. Nors jis pabrėžė, kad būsto įsigijimų nuosavomis ir skolintomis lėšomis tempai auga panašiu tempu.

„Vis dar apie 40 proc. visų sutarčių yra be paskolos“, – sakė jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Statybos

Nėra ir požymių, kad bankų skolinimo standartai švelnėtų. Tačiau, Lietuvos banko teigimu, pandemijos metu pradėjo daugėti ne pirmų paskolų skaičius.

„Lietuvoje ta dalis išaugo nuo 10 iki 12 proc., o Klaipėdoje tas išaugimas yra žymiai didesnis, nuo 9 iki 16 proc. Yra tam tikras segmentas, kur matome, kad nebūtinai poreikį būstui turintys žmonės ima papildomas paskolas, siekdami investuoti“, – tvirtino jis.

Dėl susidariusios paklausos pradeda pūstis kainos. Skirtingų indeksų duomenimis, per metus būstas brango 13–18 proc. Dėl to, anot jo, didėja riziką, jog mažės būsto įperkamumas.

„Bandome įvertinti augimo pagrįstumą ir matome, kad kainų temperatūra jau viršija tą, kuri turėtų būti esant subalansuotai situacijai. Tam tikrų būsto kainų pervertinimo ženklų matome. Taip pat kainos jau, galimai, pervertinamos apie 7 proc. Tai nėra labai dideli dydžiai, turbūt daugelyje Europos šalių yra tam tikras pervertinimas, bet tai, kad atsirandame toje pusėje, kelia nerimo signalą“, – tvirtino jis.

Šiuo metu būsto kainos kyla daugiau nei atlyginimai (12 proc. metinis kilimas), todėl įperkamumas, anot J.Markevičiaus, gali pradėti prastėti.

Be to, šiuo metu, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, stebimi aukšti pradėtų būstų statybos tempai. Tačiau J.Markevičiaus nuomone, kol kas spaudimą kainoms sudarys trumpalaikis pasiūlos trūkumas ir augančios statybų sąnaudos.

„Burbulo rinkoje kol kas nėra, bet matome tam tikrus kainų pervertinimo ženklus. Matome, kad bankai iš esmės ganėtinai tvariai laikosi skolinimo standartų, tačiau lūkesčiai, kurie formuojasi, skatina žmones investuoti su paskola“, – tvirtino jis.

Didina reikalavimus

Matydamas tokią situaciją, Lietuvos bankas nuo 2022 metų sausio 1 dienos keičia maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį (LTV), tai yra mažina iki 70 proc. Taigi, norint paimti antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, reikės turėti ne mažesnį nei 30 proc. pradinį įnašą nuosavomis lėšomis.

Taip pat Lietuvos bankas ruošiasi bankams ir centrinių kredito unijų grupėms pradėti taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo (SRR, angl. Systemic Risk Buffer) normą būsto paskolų portfeliui. Ši priemonė bus taikoma nuo kitų metų liepos 1 d.

Tačiau, J.Markevičiaus teigimu, reikėtų situaciją valdyti ne tik finansiniais instrumentais. Todėl šiuo metu Lietuvos bankas formuoja pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto mokesčio praplėtimo, taip pat siūloma įteisinti preliminarių būsto sutarčių registraciją. Taip pat siūloma diskutuoti apie nekilnojamojo turto pirkimą grynaisiais mažinimą.

„Mūsų priemonės turės ribotą efektą nekilnojamojo turto kainų augimui, bet nesiekiame, kad jos būtų pagrindinės ir mažinančios kainų augimą. Siekiame, kad būtų suvaldytos rizikos, nebūtų neatsakingo skolinimo, kad žmonės paskui neliktų su skolos kupra, kai kainų kritimas įvyks. Siekiame tvarumo“, – tvirtino jis.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu susidariusi situacija, kada dėl didelių nuosavų lėšų kiekio paklausa yra labai išaugusi, o pasiūla dar vis nespėjo paskui paklausą. Todėl, J.Markevičiaus teigimu, svarbu, kad pasiūla neatsiliktų nuo paklausos, kad skolinimas būtų tvarus.

„Bet jeigu žmonės turi pinigų, nuosavų lėšų, jie didina paklausą. Taigi manome, kad tai yra gana tvaru“, – tvirtino jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pridūrė, kad būsto įperkamumas jmažėja jau dabar, be Lietuvos banko priemonių.

„Svarbu, kad įperkamumas mažėja ne tiems, kurie perka investiciniais tikslais, o mums labiausiai rūpi ir skauda, kad įperkamumas mažėja tiems, kurie ima pirmą paskolą ir perka pirmą būstą. Jų atžvilgiu Lietuvos bankas nesiūlo imtis jokių priemonių. Šios priemonės, kurios stabilizuoja rinką, mažina ažiotažą, mažina lūkesčius, dėl kurių ir kyla burbulai, kurie ilgainiui turėtų prisidėti prie įperkamumo ypač imantiems pirmą paskolą ir perkantiems pirmą būstą, didėjimo“, – apibendrino G.Šimkus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs