„Sandorių labai padaugėjo, kainų augimo metinis tempas paspartėjo“, – ketvirtadienį surengtoje NT konferencijoje kalbėjo T.Garbaravičius.
Būsto rinka toliau kaista: pernai sudaryta 12,3 proc. daugiau sandorių nei 2015 m. Tebevyraujant mažoms palūkanoms, didelė dalis butų perkama investiciniais tikslais ir tai kelia nekilnojamojo turto kainas, skelbia Lietuvos bankas.
Jis pastebėjo, kad Lietuvos NT rinka išsiskiria pasaulyje – krizės metu ji smarkiau krito, todėl vėliau ir kilimas buvo reikšmingesnis, atsigavimas – spartesnis.
Lietuvos banko duomenimis, pasaulyje 2012–2016 metais NT kainos augo vidutiniškai 8 proc., Lietuvoje – 20 proc. Taip pat akivaizdu, kad būsto kainų lygis smarkiai atsilieka nuo ikikrizinio laikotarpio.
T.Garbaravičius pasakojo, kad Kauno gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo yra stipresni, Vilniuje lūkesčiai rimsta.
„Vilniuje daugėja manančių, kad pasiūla mažės ir paklausa mažės. Optimizmas Vilniuje priblėsęs, nepaisant to, optimistai vyrauja“, – sakė T.Garbaravičius. Pasak jo, Vilniuje sparčiau augo kainos, sparčiau didėjo sandorių skaičius.
„Vilnius rinką kaitina“, – Lietuvos banko specialisto teigimu, pastaruoju metu išaugo 25-35 metų amžiaus gyventojų skaičius Vilniuje, taigi palanki demografinė sostinės padėtis atsiliepia ir NT rinkai. Be to, atlyginimai Vilniuje yra didžiausi visoje Lietuvoje.
Tiesa, vilniečiams būstai vis dar sunkiai įperkami – didesnius butus nei sostinės gyventojai gali įpirkti ne tik, tarkime, Kauno ar Panevėžio, bet ir Rygos, Talino gyventojai.
Lietuvos banko duomenimis, labiausiai dėl būsto yra įsiskolinę Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai. Beje, būsto rinka yra taip smarkiai priklausoma nuo bankų noro skolinti, kad T.Garbaravičius paskolas vadina rinkos dopingu.
„Rinka labai jautri kreditui, kreditas kaip dopingas. Jeigu kreditas užsisuktų, rinkos lauktų reikšmingi pokyčiai“, – sakė Lietuvos banko specialistas.
T.Garbaravičius daro išvadą, kad rinka šyla, tačiau „temperatūra nesiekia 37 laipsnių“, tai yra, jokių veiksmų imtis jai „numušti“ nereikia.
„Rinką vėsima būsto pasiūla. Ji yra lanksti. Ji yra ypač stipri Vilniuje. Girdėjau iš plėtotojų, kad jie stato tik Vilniuje ir niekur kitur nesiruošia statyti. Vilnius siurbia gyventojus. Yra projektų ir Kaune, Klaipėdoje, bet Vilnius yra dėmesio centre“, – sakė T.Garbaravičius.
Perka būstus nuomai
Lietuvos bankui kelia nerimą tai, kad dėl mažų palūkanų gyventojams indėliai tapo nepatrauklūs ir jie savo lėšas investuoja į nekilnojamąjį turtą, kurį nuomoja.
Vis dėlto gyventojai turėtų atsargiai vertinti NT plėtotojų kalbas apie tai, kad būstas ir toliau brangs – prieš įsigyjant būstą, turi būti atsakingai įvertinta šeimos finansinė padėtis ir galimi jos pokyčiai, įvertinta, kaip gali keistis paskolos įmokos padidėjus palūkanų normai, – sakė A.Škarnulis.
„Akivaizdžių spekuliacinės veiklos požymių būsto rinkoje kaip ir nematyti, išskyrus didėjančią dažniausiai nuomai įsigytų antrinių butų dalį, kuri 2016 m. pabaigoje sudarė 12,3 proc. viso butų fondo ir per 2015 ir 2016 m. padidėjo 0,9 proc. punkto. Vis dėlto gyventojai turėtų atsargiai vertinti NT plėtotojų kalbas apie tai, kad būstas ir toliau brangs – prieš įsigyjant būstą, turi būti atsakingai įvertinta šeimos finansinė padėtis ir galimi jos pokyčiai, įvertinta, kaip gali keistis paskolos įmokos padidėjus palūkanų normai“, – Lietuvos banko pranešime cituojamas Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis.
Perkantieji būstą nuomai didina būsto paklausą ir kainas, tačiau, pakilus palūkanoms, sumažėjus nuomininkų skaičiui ar nuomos kainoms, turbūt pirmieji suskubtų pardavinėti šiuos antrinius butus, ypač jei jie įsigyti už skolintas lėšas.
