Registrų centro duomenimis, daugiau negu vieną būstą turinčių gyventojų skaičius šalyje pastaraisiais metais nuolat augo, o antrinių būstų prieaugis 2015–2016 metais sudarė beveik septintadalį (13,8 proc.) visų būsto sandorių.
Lietuvių apetitą investuoti į būstą patvirtina ir visuomenės apklausos. Pavyzdžiui, Lietuvos banko liepą atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kas antras gyventojas šiuo metu geriausia investicija laiko būtent nekilnojamąjį turtą. Be to, nekilnojamojo turto rinkoje veikiantys tarpininkai, statytojai ir bankų atstovai teigia, kad pastaruoju metu Vilniuje bene kas trečias naujas butas yra nuperkamas siekiant jį išnuomoti.
Pasak V.Šumskio pirkdami butus nuomai, gyventojai skatina visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą.
„Didėjanti būsto paklausa didina ištisos grandinės šalies gyventojų – būsto statytojų, turto vertintojų, pardavimo tarpininkų ir kitų profesijų atstovų – užimtumą, kelia jų uždarbį. Antra vertus, derėtų kreipti dėmesį ir į galimas neigiamas pasekmes – tokių pasekmių visiems šalies gyventojams gali sukelti per didelis investuotojų į butų nuomą optimizmas ir lengva ranka investuojamos santaupos, ypač jei pasitelkiamos dar ir skolintos lėšos“, – komentare teigia Lietuvos banko ekonomistas.
V.Šumskio nuomone, karštligiškas būsto pirkimas nuomai gali sukelti grėsmių darniai būsto rinkos plėtrai. Santaupas ir skolintus pinigus butams pirkti leidžiantys investuotojai didina paklausą, o ji kelia būsto kainas. Todėl jaunesniems gyventojams, norintiems nusipirkti pirmąjį būstą, gali tekti nukelti šiuos planus ateičiai ir būstą toliau nuomotis arba glaustis pas giminaičius. Taip nuomojamo būsto paklausa irgi didėja ir gali sukelti klaidingus lūkesčius, kad butų nuoma nuolat brangs, o paskui nuomą brangs ir butų pardavimo kainos. Dėl per didelio investuotojų aktyvumo statybininkai gali nespėti statyti butų, kad patenkintų staigiai augančią paklausą, ir taip gali susidaryti iliuzija, kad parduodamų butų greitai neliks.
„Priešingi reiškiniai vyktų, jei staiga ekonomikos plėtra nusloptų. Neilgai trukus butų stygius pavirstų į parduodamų būstų perteklių, o jų kainos staigiai kristų žemyn. Šiuo atveju labiausiai nukentėtų mažiausiai patyrę investuotojai, butą nuomai įsigiję už pačią didžiausią kainą, dažnai paklausę ne profesionalių nekilnojamojo turto rinkos dalyvių, o giminaičių, kaimynų ar taksi vairuotojų patarimų“, – teigė jis.
Be to, V.Šumskio teigimu, ilgalaikis, plataus masto būsto pirkimas, siekiant jį išnuomoti, ilgainiui gali dar padidinti ir taip didelę pajamų nelygybę bei pagilinti socialinę atskirtį. Dažniausiai būstą nuomai įsigyti gali tik labai maža turtingesnių šalies gyventojų dalis ir užsienio investuotojai. Todėl didelė visų būstų dalis gali tapti mažos visuomenės dalies ir užsienio investuotojų nuosavybė. Taip jų turtas bei pajamos dar labiau išaugtų, o didelė dalis gyventojų patirtų būsto už prieinamą kainą trūkumą.
„Mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai dėl brangstančio būsto turi ilgesnį laiką geroką dalį pajamų skirti nuomai, todėl mažėja jų galimybės sutaupyti. Tinkamas būstas gali tapti tiesiog neįperkamas“ – sakė jis.
Lietuvos banko ekonomisto teigimu, šią tendenciją geriausiai iliustruoja Jungtinės Karalystės pavyzdys. Pasak V.Šumskio, vienas iš veiksnių, paskatinusių butų ir namų pirkimo nuomai populiarumą ir kartu būsto paklausą šioje šalyje, buvo 1996 metais pradėtos teikti būsto įsigijimo nuomai paskolos. Nuo tada nuomojamų būstų skaičius tapo daugiau nei dvigubai didesnis, o nekilnojamojo turto rinkos tarpininkai 2014 metais atliktame tyrime prognozavo, kad po 15 metų nuomai bus skiriamas daugiau nei kas trečias iš jau pastatytų butų ar namų. Tas pats tyrimas atskleidė ir tai, kad apie pusė visų Jungtinėje Karalystėje 1986–2012 metais pastatytų naujų būstų buvo išnuomota, tačiau pajamas iš nuomos, šalies mokesčių inspekcijos duomenimis, 2015 metais gavo tik trys procentai gyventojų, t. y. visus nuomai skirtus būstus valdė tik nedidelė gyventojų dalis.
„Jungtinėje Karalystėje vis daugiau gyventojų, skatinami mažų palūkanų ir palankių finansavimo sąlygų, nusprendė turėti nuosavą būstą. Susiklosčius tokiai situacijai, kai ir nuomai, ir sau gyventi būstą perkančių asmenų skaičius sparčiai augo, būsto kainos Jungtinėje Karalystėje didėjo kur kas sparčiau nei gyventojų pajamos, o kartu būstus kaip karštas bandeles graibstę investuotojai didino siūlomų nuomotis būstų skaičių. Susidarius didesnei nuomai skirtų būstų pasiūlai, nuomos kainos nebedidėjo taip sparčiai kaip nesenkančios paklausos pučiamos tų pačių būstų pardavimo kainos, todėl uždarbis iš būsto nuomos reikšmingai sumažėjo, o šiuo metu šalis susiduria su dideliu būstų trūkumu“, – tikina jis.
