Vienos Lietuvoje veikiančios įmonės vadovas, panoręs likti anonimu, 15min pasakojo, kad šiuo metu šalyje atsirado labai didelė problema – darbo jėgos trūkumas Lietuvoje. Ir ji susijusi su Ukrainos piliečiais.
„Vyriausybė neleidžia atvykti Ukrainos piliečiams nei turizmo, nei darbo reikalais, o Lenkija įsileidžia į darbą ukrainiečius. Lietuvos piliečiams leidžiama išvykti ir jie tai daro. Ir čia atsiranda problema, Lietuvos piliečiai išvyksta, ukrainiečiai neatvyksta, o darbdaviai negali atnaujinti veiklos, nes nėra kam dirbti arba atlyginimas per mažas lietuviams“, – sakė jis.
Svarsto žmones darbinti Lenkijoje
Pašnekovo teigimu, darbdaviai yra pasiruošę karantinuoti atvykėlius, tačiau dabar negali padaryti net to. Ypač didžiulė problema susidarė dėl aukštos kvalifikacijos žmonių trūkumo.
„Pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos suvirintojų Lietuvoje apskritai nėra ir beveik neįmanoma surasti. Į mūsų įmonę negali atvykti apie 100 darbuotojų, nors jiems ir yra darbo, projektai stovi, laukiame. Bandėme ir Lietuvoje ieškoti darbuotojų, bet, deja, visi geri darbuotojai jau išvyko arba atlyginimas per mažas“, – 15min aiškino jis.
Bendrovės vadovo teigimu, su įvairiomis institucijomis bandoma bendrauti, tačiau niekas negali atsakyti į šį klausimą.
„Tikrai yra galimybių atvykti užsieniečiams laikantis 14 dienų karantino, kaip tai daro Lenkija. Turime įmonę ir Lenkijoje, todėl būsime priversti nukreipti darbuotojų srautus per Lenkiją ir mokėti mokesčius Lenkijoje“, – aiškino jis.
Baigiasi darbo vizų galiojimas
Su panašia problema susidūrė ir „Eikos statyba“. Įmonės generalinis direktorius Almantas Čebanauskas 15min sakė, kad šiuo metu pagrindinė problema dėl baltarusių ir ukrainiečių darbuotojų – jie vis dar negali grįžti į šalį dėl vyriausybės priimtų ribojimų.
„Šiuo metu Ukrainoje yra 1 mūsų darbuotojas, o Baltarusijoje – 6. Daryti nieko negalime, nes naujai paskelbtame šalių, iš kurių bus galima grįžti, sąraše, deja, informacijos apie trečiąsias šalis Vyriausybė kol kas nepateikia, todėl lauksime“, – sakė jis.
Tačiau, anot A.Čebanausko, dar didesnė bėda yra ta, kad kai kuriems darbuotojams, įstrigusiems savo šalyje, baigiasi nacionalinės darbo vizos.
„Darbuotojai labai geri ir norime tvarkyti dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi mūsų šalyje, kad jie ir toliau galėtų dirbti, tačiau tam reikia jų fizinio buvimo čia (Migracijos departamentas tikrina jų tapatybę, ima pirštų atspaudus ir t.t.), o kada tai nutiks – neaišku.
Šiuo atveju ir institucijos ir mes vadovaujamės Vyriausybės nutarimais, jos nieko kito negali pasakyti“, – tikino jis.
Tačiau net jei leistų įsivežti žmones iš trečiųjų šalių, A.Čebanauskas teigia esantis kategoriškas – jie privalės karantinuotis dvi savaites.
„Jeigu įmonės galvoja, kad trūkstant darbuotojų ir juos įsivežus nuo pirmos dienos leis dirbti, tai būtų visiškai neatsakinga. Tokio požiūrio nepateisinčiau. Net jei mums ir labai trūktų, šioje vietoje tikrai nepiktnaudžiautume, tai esminė sąlyga“, – tikino jis.
Gali atvykti tik tie, kurie turi leidimą gyventi
Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė Eglė Samoškaitė komentuodama situaciją teigė, kad pagal Vyriausybės nutarimą dėl karantino paskelbimo užsieniečių atvykimas į Lietuvą yra draudžiamas. Grįžti į šalį gali tik čia nuolat gyvenantys užsieniečiai ir jų šeimos nariai.
Taip pat išimtys taikomos Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės piliečiams ar nuolatiniams gyventojams, diplomatams, NATO šalių karinių vienetų personalui ir jų šeimoms, tarptautinių komercinių pervežimų įmonių ekipažų ir įgulų nariams, sveikatos priežiūros specialistams, atvykstantiems teikti sveikatos priežiūros paslaugų. Kartu ir aukšto meistriškumo sportininkams, kurie atvyksta švietimo, mokslo ir sporto ministro leidimu ruoštis varžyboms, menininkams, kurie atvyksta kultūros ministro leidimu dalyvauti renginiuose, žurnalistams bei tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims.
„Atskirais išimtiniais atvejais trečiosios šalies pilietis gali atvykti į Lietuvą leidus atitinkamos srities ministrui ir pritarus Vyriausybei. (Tokia priemonė buvo taikoma) nes per karantiną buvo siekiama apriboti koronaviruso plitimą. Draudimas galios iki karantino pabaigos“, – 15min komentavo E.Samoškaitė.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sakė, kad iki šiol į Lietuvą grįžti galėjo tie užsieniečiai, kurie turėjo leidimus gyventi. Tačiau neįleisti tie, kurie turėjo išsiėmę darbo vizas.
„Tie, kurie turėjo leidimus gyventi, žino procedūras ir iš anksto pasirūpino dokumentus pasikeisti. O tiems, kurie turėdami vizas neatvyko į Lietuvą ir negavo leidimų gyventi, gali išties būti tokia situacija, kad jų vizos pasibaigia“, – 15min teigė ji.
Statybų įmonės stabdo projektus
Tiesa, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) aiškina, kad jos narės šiandien kol kas nesusidūrė su problemomis dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvą. Nemažai darbininkų ir buvo likę Lietuvoje, o kitų trūkumas nejaučiamas dėl sumažėjusių darbų apimčių, dėl stabdomų privačių ir investicinių projektų.
Anot LSA prezidento Daliaus Gedvilo, šiuo metu darbo rinkoje labiausiai trūksta siauros specializacijos specialistų. Pavyzdžiui, lauko komunikacijų montavimo specialistų, metalo konstrukcijų montuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, pastolininkų.
„Bendrastatybinių darbų specialistų trūkumo, tokių kaip apdailininkai ar tinkuotojai, šalies statybos bendrovės šiandien nejaučia dėl sumažėjusių darbų apimčių“, – 15min komentavo jis.
LSA gegužės mėnesį atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa parodė, kad beveik 65 proc. bendrovių yra išleidusios darbuotojus į prastovas būtent dėl sumažėjusių darbų apimčių dėl stabdomų privačių ir investicinių projektų. Taip pat beveik 80 proc. įmonių nurodė, kad šiemet nebeplanuoja samdyti naujų darbuotojų iš trečiųjų šalių.
„Tai indikuoja apie susidariusią padėtį statybos sektoriaus darbo rinkoje, nes iki pandemijos darbuotojų paklausa šiame sektoriuje visuomet buvo didesnė nei pasiūla. Galime palyginimui prisiminti, jog 2019 m. pirmąjį pusmetį statybos sektoriuje įsidarbino tik 2166 žmonės, kai laisvų darbo vietų skaičius buvo daugiau nei penkis kartus didesnis, todėl statybos bendrovėms tikru išsigelbėjimu tapo darbuotojai iš trečiųjų šalių.
Šiandien statybos įmonės visomis jėgomis siekia išsaugoti turimas darbo vietas ir išvengti optimizacijos, tačiau ateities perspektyvos kol kas sunkiai prognozuojamos, nes daug kas priklausys nuo valstybės veiksmų ir jų įgyvendinimo greičio“, – įsitikinęs jis.
