„Infrastruktūros atnaujinimas Lietuvos oro uostams leis prisitaikyti prie ateityje augsiančio keleivių srauto, kai COVID-19 pandemija bus sukontroliuota“, – sako NIB prezidentas ir generalinis direktorius Henrikas Normanas.
Projekte numatyta atnaujinti esamą Kauno oro uosto terminalą, Vilniuje pastatyti naują išvykimo terminalą bei atnaujinti esamą atvykimo terminalą. Užbaigus projektą, pagrindiniame šalies oro uoste bus galima aptarnauti daugiau nei dvigubai daugiau keliautojų – jo pajėgumai išaugs nuo 3,5 mln. iki 7,8 mln. keleivių per metus.
Paskolos lėšos taip pat bus skiriamos visų trijų oro uostų aerodromų modernizavimui, taip pat kilimo tūpimo tako rekonstrukcijai Palangoje.
„Visos investicijos į Lietuvos oro uostų tinklo infrastruktūros gerinimą yra planuojamos taip, kad atsipirktų per 10-15 metų laikotarpį. Svarbu paminėti ir tai, kad esamos infrastruktūros plėtra ir atnaujinimas yra viena iš dviejų pagrindinių mūsų veiklos strategijos krypčių, strategija apima esamo tinklo plėtrą ir pasiruošimą ateičiai (naujo oro uosto galimybei)“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.
Valstybės įmonė Lietuvos oro uostai valdo Vilniaus (VNO), Kauno (KUN) ir Palangos (PLQ) tarptautinius oro uostus. Praėjusiais metais įmonė aptarnavo 6,5 mln. keleivių – 5 mln. Vilniuje, 1,2 mln. Kaune ir 0,3 mln. Palangoje.
