„Diskusijos turbūt sukasi apie vienintelį dalyką – finansavimo klausimą, nes Lietuvos paštas neturi finansų kažką pakeisti ar perdaryti, tai finansavimo klausimas yra esminis“, – BNS ketvirtadienį sakė V.Budrienė.
„Jeigu vystome tas idėjas, kas jas finansuos, kas turėtų būti savininkai tada“, – pridūrė ji.
Lietuvos pašto atstovė tai teigė po Susisiekimo ministerijoje ketvirtadienį vykusio darbo grupės posėdžio, kuriame buvo pristatytos trys centrinių paštų Kaune ir Klaipėdoje idėjos.
Kauno centriniame pašto pastate siūloma įkurti architektūros muziejų, Klaipėdos centriniame pašto pastate – Klaipėdos galeriją-muziejų, piligrimų centrą.
„Šitoms idėjoms darbo grupėje buvo pritarta“, – teigė Lietuvos pašto atstovė.
Jos teigimu, istorinių pastatų išnuomoti Lietuvos paštas negali, nes tokiu atveju juos turėtų remontuoti, todėl vienintelė išeitis – parduoti.
„Tam, kad išnuomotume, reikėtų remontuoti, o paštas neturi, nes vien remonto investicijoms jau dabar reikėtų 3 mln. eurų“, – pasakojo V.Budrienė.
Galutinį sprendimą, pasak Lietuvos pašto atstovės, priims bendrovės valdyba ir Susisiekimo ministerija.
„Reikia judėti į priekį kuo operatyviau vien dėl to, kad šitie pastatai, jeigu jie bus be gero šeimininko, jie kenčia“, – teigė Lietuvos pašto atstovė.
Darbo grupės veikloje dalyvauja Susisiekimo ministerijos, Lietuvos pašto, Vyriausybės, Kultūros ministerijos, Seimo, paveldosaugos atstovai.
Abu pastatai įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Kauno centriniame pašto pastate siūloma įkurti architektūros muziejų, Klaipėdos centriniame pašto pastate – Klaipėdos galeriją-muziejų, piligrimų centrą.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti centrinių paštų pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Vilniaus centrinio pašto pastato aukcionas įvyko gruodį, tačiau kol kas sandoris nėra baigtas. Gegužės pabaigoje Lietuvos paštas komentavo BNS, kad pardavimo procesas užsitęsė dėl karantino, bet sandoris netrukus turėtų būti baigtas.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
Prieš 126 metus statytas Klaipėdos centrinis paštas buvo įsikūręs Klaipėdos pašto stoties statinių komplekse.
